Vertėjo užsakyti tik vieną tyrimą. Kodėl žmogelis, vos papuolęs į valdžią, apsvaigsta. Tarsi būta pakankamai protingų žmonių. Tarsi būta net savo srities specialistų. Tarsi būta netgi taupių. Savo privačiuose gyvenimuose. Kol nepapuolė į valdžią. O papuolus tarsi prabunda kažkokia gilioji asmens išsilaisvinimo programa. Iš asmens į tratintoją. Apsvaigusį. Žmogelis iš realaus gyvenimo neria į stebuklinę pasaką. Pasijunta pasakos Jonu. Įkopusiu į stiklo kalną. Gavusiu lobį. Todėl puola tratinti mokesčių mokėtojų pinigus. Gailus, juokingas vaizdas. Tiek ir būta žmogaus.
Tai savotiška valdžios narkomanija. Kai žmogeliai, papuolę į valdžią, įsidėmi vienintelę valdžios “funkciją”. Biudžeto pinigų taškymą.
Kam tų pirktų konsultantų? Pakaktų kartą per savaitę apsilankyti artimiausioje priklausomybės ligų gydymo įstaigoje. Ypač prieš svetimų pinigų taškymo paūmėjimą. Pakonsultuotų dykai. Jei sumokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Patartų, kad prieš taškymo paūmėjimą reikia giliai pakvėpuoti. Išeiti į gatvę. Sėsti į troleibusą. Paspoksoti, kaip gyvi žmonės gyvena. Gal tie vaizdai padės išlįsti iš stebuklinės pasakos. O pagiję pacientai galės parašyti aktualią brošiūrą. “Lengvas būdas mesti svetimų pinigų tratinimą”.
Ministerijos, pirkdamos tyrimų, konsultacijų ir t.t. paslaugas, apjuokia valstybę. Jei valdžios aparatas toks infantilus, kad nesugeba pats savarankiškai veikti bei spręsti, kam mums tokį aparatą išlaikyti? Priklausomą nuo patarinėjančių “uabų”. Nebent kad apjuoktų Lietuvą. Ar furgono vairuotojas bėgtų prie ledų pardavėjos, kad už pinigus išmokytų jį vairuoti? Ar kepėjas bėgtų pas kaminkrėtį. Kad išmokytų kepti. O valstybės vairuotojai moka pinigus visokiems “uabams”, kad išmokytų vairuoti valstybę.
Iš kur mums žinoti. Ar konsultantai nevairuoja į griovį. Galų gale, jei mokame ministerijų specialistams tik už orų besmegenį sėdėjimą, gal mokėkime tik už orų besmegenį stovėjimą. Užims mažiau ploto. Be to, bus tikslesnis einamų pareigų apibrėžimas.
Orus besmegenis pastūksojimas valdžios vigilijoje. Sutarkime, kad mokesčių mokėtojai išlaiko ne ministerijų specialistus, nes jų nėra. Išlaiko valdžios ženklus. Savotiškus plakatus. Herojinę simboliką. Sustatytą vertikaliai. Nes dar nesugalvota valstybė, visai neturinti ministerijų. Ko gero, mes pirmieji sugalvojome. 14 ministerijų. Savo esme ne ministerijų. Nes tikrosiomis ministerijomis tampa patarinėjantys konsultantai. Net užsienietiški.
Turgaus kioskas pakonsultuotų pigiau. Ir realiau. Jei ministerijų specialistai patys atpėdintų į turgų konsultacijų. Eiliniai piliečiai nedidelę Lietuvą jau ištyrė skersai ir išilgai. Visais pjūviais ir skerspjūviais. Eilinis žmogus niekada nepirks turguje per brangaus pomidoro. Niekada nesikonsultuos su konsultantu, ar pomidoras – tikrai pomidoras. Bet už mokesčių mokėtojų pinigus galimos didžiausios nesąmonės.
RESPUBLIKA
