Taip pat numatoma leisti visus naujus darbuotojus priimti pagal terminuotas sutartis.

Dėl šių darbo santykių principų trečiadienį Vyriausybė tarėsi su socialiniais partneriais. Nors profesinės sąjungos aiškina, kad iki susitarimo dar neprieita, jau ruošiamasi įgyvendinti Darbo kodekso pataisas.

 

Keturi liberalesni kriterijai

 

Pasak Ministro pirmininko tarnybos kanclerio Deivido Matulionio, darbo diena galės trukti ir pusę paros. „Darbo diena sudarys ne 8 val., bet apskaita bus suminė – per savaitę ne daugiau kaip 48 darbo valandos kartu su viršvalandžiais, ir nustatant ribą, kad darbo diena negalėtų būti ilgesnė kaip 12 valandų“, – po posėdžio sakė jis.

 

Dėl viršvalandžių tarsis darbdavys su darbuotoju, bet jų skaičius irgi bus ribojamas. „Per dieną daugiausiai 4 val., o per metus – 120 val. viršvalandžių“, – teigė D. Matulionis.

 

Pasak jo, nacionaliniu susitarimu turėtų būti numatyta nuostata darbuotoją atleisti darbdavio valia be pereinamojo laikotarpio. „Kitaip tariant, žmogus gali būti atleidžiamas kad ir rytoj, jeigu jis darbdaviui netinka. Žinoma, draudžiama atleisti diskriminuojant. Taip pat turėtų būti mokama dviguba išeitinė išmoka“, – aiškino D. Matulionis.

 

Socialiniai partneriai su Vyriausybe taip pat rengiasi numatyti galimybę sunkmečiu naujus darbuotojus priimti pagal terminuotas sutartis. „Tai būtų taikoma bet kokiems darbams, bet tik naujoms darbo vietoms. Žmogui geriau turėti laikiną darbo vietą, negu būti bedarbiu. Taip pat įdiegtume saugiklius, kad darbdavys nepiktnaudžiautų“, – sakė D. Matulionis.

 

Anot kanclerio, ši nuostata Darbo kodeksu būtų taikoma ne ilgiau kaip dvejus metus.

 

Premjeras turės būti arbitras

 

Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, trečiadienį su profesinėmis sąjungomis ir darbdaviais susitarta dėl kelių labai aiškių principų. „Su nacionalinio susitarimo partneriais pokalbiai būna emocingi, bet, man atrodo, artėjame prie labai konstruktyvių sprendimų. Norint kovoti su dideliu nedarbu, svarbu kurti naujas darbo vietas, o jas kuria ne ministrai savo potvarkiais, bet darbdaviai.

 

Tačiau esant dabartiniam Darbo kodeksui, planas kurti naujas darbo vietas gali būti labai rizikingas ir darbdaviui skaudžiai atsiliepti. Todėl ir sutarėme dėl priemonių, kurios darbdaviui padėtų drąsiau kurti darbo vietas“, – teigė Vyriausybės vadovas.

 

Tačiau Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko Artūro Černiausko akimis, trečiadienį dėl nieko nebuvo susitarta. „Aptarėme tik galimybes, apie ką galime kalbėti, numatytos gairės, o toliau vyks derybos ir įsitrauks teisinė technika. Daugiausia diskutavome apie terminuotas darbo sutartis ir streikus. Darbdavių atstovai kažkodėl priešinasi streikų paskelbimo liberalizavimui, nors nori, kad mes sutiktume dėl darbo laiko ir viršvalandžių liberalizavimo. Bet mes irgi turime turėti gynybos poziciją – paprasčiau skelbti streikus“, – sakė jis.

 

A. Černiauskas žada, jog profesinės sąjungos griežtai žiūrės, kad nebūtų išnaudojami dabartiniai darbuotojai ir dar tik ateisiantieji. Darbuotojų atstovai dar baiminasi, kad atleidimo darbdavio valia galimybė leis paprasčiau išvaikyti profesinių sąjungų aktyvą.

 

Darbo kodekso pataisas Vyriausybė numato svarstymui paruošti per dvi savaites. Darbdavių atstovo – Lietuvos pramonininkų konfederacijos – generalinio direktoriaus pavaduotojo Mykolo Aleliūno manymu, premjeras pasmerktas būti arbitru tarp suinteresuotų pusių ir jam pačiam teks priimti sprendimą. Vėliau pataisoms turėtų pritarti arba jas atmesti Seimas.

 

Alfa.lt