Balandžio 12 d. Vyriausybėje ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis bei Švietimo viceministras V.Bacys susitiko su kai kurių savivaldybių merais ir švietimo profsąjungų atstovais. Vyriausybės vardu kancleris pareiškė susirūpinimą, kad kai kurios savivaldybės, planuodamos biudžetus, numatė „nepagrįstai mažai lėšų ikimokykliniam ugdymui ir šiuo metu negeba užtikrinti šios srities pedagogų atlyginimų mokėjimo ar pačių įstaigų išlaikymo”. Kaip paaiškėjo iš ŠMM atliktos apklausos, daugelyje šalies savivaldybių darželiams šiems metams numatyto finansavimo pakaks vos devyniems ar dešimčiai mėnesių, todėl ikimokyklinių įstaigų darbuotojai  verčiami  arba nemokamai atostogauti, ar net dirbti be atlyginimo. Kancleris paragino savivaldybių merus, kad ikimokyklinių įstaigų darbuotojų algoms būtų naudojamos Vyriausybės savivaldybėms grąžintos lėšos už  2009 m..

Deja, nei vienas kalbėjęs meras konkrečių pažadų, kad bus įvykdytas kanclerio raginimas, nedalijo. Atvirkščiai,  kalbėjusieji Anykščių, Kretingos, Marijampolės, Vilkaviškio  merai skundėsi, kad vos suduria galą su galu, o gautos viršplaninės lėšos būtinos ne tik ikimokyklinių įstaigų, bet ir kitų biudžetinių sektorių darbuotojų algų, kreditorinių įsiskolinimų dengimui. Vienintelis Utenos meras pasiūlė naudoti  ir profsąjungų jau patikrintą praktiką: tartis su darbuotojais dėl taupymo būdų, sutartų taupymo priemonių planą pasitvirtinti Taryboje, o vėliau visiems jo laikytis. Pasirodo, Utenos meras pats yra miesto Trišalės tarybos pirmininkas, tad  socialinis dialogas su  ikimokyklinių įstaigų pedagogais  Utenoje vyksta  sklandžiau: uteniškiams darbo užmokesčio fondas sumažėjo tik 5% – tiek, kiek ir buvo Vyriausybės numatyta.

Savivaldybių asociacijos atstovai dar kartą pasiūlė Vyriausybei peržiūrėti Valstybės biudžetą, ir ieškoti papildomų galimybių švietimo įstaigų finansavimui. Tačiau kancleris šią mintį kategoriškai atmetė. Kadangi didžiųjų miestų merų pasitarime nesimatė, o  pasitarimui skirtas laikas baigėsi,  Vyriausybės kancleris  D.Matulionis susitikimą baigė viltimi, kad savivaldybės „supranta, kad yra problema”.

Šiame kontekste  keistokai atrodė  vienos  profsąjungos vadovo  nuolatinis dėkojimas Vyriausybei ir ŠMM už „parodytą dėmesį ikimokyklinių įstaigų problemai“ ir triukšmingas nemandagus pamokslavimas  savivaldybių asociacijai ir merams.  Juk kol kas nei Vyriausybė, nei ŠMM šių problemų iš esmės nesprendžia, o palieka  jas spręsti pačioms savivaldybėms. Merai  ir savivaldybių administracijos su keliskart sumažintais biudžetais kiekvienas „sukasi“ kaip išmano. Tad gal minimam profsąjungos veikėjui be triukšmingų ir nereikalingų  „prisistatymų“ Vyriausybėje vertėtų padirbėti  su  problemomis iš esmės ir giliau?

LŠPS informacija

www.svietimoprofsajunga.lt