Taip turėtų būti

Darbo kodekse yra nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu kitais teisės aktais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenumatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Jei darbuotojui priklauso ne mažesnė kaip penkių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, darbdavys šią išmoką savo sprendimu gali išmokėti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo darbuotojo atleidimo iš darbo dienos, išeitinės išmokos sumų mokėjimą išdėstydamas lygiomis dalimis ir ne rečiau negu kas mėnesį. 

Tuo atveju, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo dieną nedirba (dėl laisvės atėmimo, pravaikštos, laikino nedarbingumo ir kt.), darbdavys privalo su juo atsiskaityti per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti.

Be to, darbuotojo reikalavimu darbdavys privalo išduoti pažymą apie darbą toje darbovietėje, t. y. nurodyti darbuotojo pareigas, darbo įvertinimą, kiek laiko jis dirbo (pradžios ir pabaigos datas), darbo užmokesčio dydį, sumokėtų mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dydį bei atleidimo iš darbo priežastį.

Darbuotojui mirus, jam priklausantis darbo užmokestis ir kitos piniginės sumos yra išmokamos mirusiojo šeimos nariams arba tiems asmenims, kurie jį laidojo. Tai turi būti padaryta ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kai buvo pristatytas mirties faktą patvirtinantis dokumentas.

Atleidžiant iš darbo darbuotoją nepasibaigus tiems darbo metams, už kuriuos jis gavo kasmetes atostogas, iš darbuotojui išmokamos sumos yra išskaičiuojama už neatidirbtas atostogų dienas. Beje, tokia išskaita neatliekama, jei darbuotojas atleidžiamas nesant jo kaltės.

Administracijos nurodymu taip pat gali būti atlikta išskaita darbuotojo darbdaviui padarytai žalai atlyginti, jei neviršija darbuotojo vieno mėnesio vidutinio užmokesčio dydžio ir nuo žalos padarymo paaiškėjimo praėjo ne daugiau kaip vienas mėnuo.

 

Jei uždelsiama atsiskaityti

Atleidus iš darbo darbuotoją ir uždelsus su juo atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laiką. Ši Darbo kodekso nuostata – sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaito minėto teisės akto nustatyta tvarka.

Darbdavio pareiga mokėti buvusiam darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką atsiranda nepriklausomai nuo to, ar tarp jų buvo kilęs ginčas dėl mokėtinos išmokos ar jos dalies mokėjimo pagrįstumo.

Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vidutinis darbo užmokestis už visą uždelstą atsiskaityti laiką atleistam darbuotojui mokamas tik tuomet, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtos visos jam priklausančios piniginės sumos. Tačiau tuo atveju, kai atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, mokėtinos išmokos už uždelstą atsiskaityti laiką dydį sudaro atleistam darbuotojui neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelstą atsiskaityti laiką.

Nutrūkus darbo santykiams ir darbdaviui neišmokėjus atleidžiamam darbuotojui su teisiniais darbo santykiais susijusių išmokų, darbdavys atleistajam darbuotojui privalo sumokėti ir Civilinio kodekso nustatytas 5 proc. dydžio metines palūkanas už išmokų sumą, kuriai sumokėti buvo praleistas terminas. Tai sankcija darbdaviui už piniginės prievolės – darbo užmokesčio mokėjimo – įvykdymo termino praleidimą. Šios palūkanos skaičiuojamos ne už darbo, o už kalendorines dienas, tačiau tik iki visiško piniginės prievolės įvykdymo arba bylos iškėlimo teisme. Pastaruoju atveju darbdaviui tektų atleistam iš darbo darbuotojui mokėti dar ir procesines palūkanas už teismo priteistą reikalavimų, kylančių iš teisinių darbo santykių, sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atleistiems iš darbo asmenims žinotina, kad Civilinio proceso kodeksas ieškovus bylose, kurias nagrinėja teismai, dėl visų reikalavimų, kylančių iš teisinių darbo santykių, atleidžia nuo žyminio mokesčio.

 

Darbdavio atsakomybė

Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra nustatyta, kad darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, numatytos Darbo kodekse, kolektyvinės ar darbo sutarties pažeidimas užtraukia darbdaviui ar jo įgaliotajam asmeniui baudą nuo 500 iki 5 000 litų. Tačiau jeigu tokius veiksmus padarė už nurodytus pažeidimus jau baustas asmuo, jam skiriama nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. litų dydžio bauda.

Už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio ir kitų su teisiniais darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą darbdavio ar jo įgaliotojo asmens piniginė palengvėtų nuo 10 tūkst. iki 20 tūkst. litų. O už tokius veiksmus jam baustam asmeniui skiriama nuo 20 tūkst. iki 50 tūkst. litų bauda.

Teisinių darbo santykių laikymosi kontrolė – pagrindinė Valstybinės darbo inspekcijos veiklos sritis. Todėl į šią instituciją pirmiausia ir reikėtų kreiptis. Gera pagalbininkė turėtų būti ir darbovietėje veikianti profesinė sąjunga.

 

 

Socialinių problemų analitikas dr. Antanas Petrauskas

„Savaitė“