Kreipimosi pagrindas: LMT 2009 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. VII–20 patvirtintas valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinių reikalavimų aprašas, kuriame fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų srities mokslo darbuotojų grupei, tarp kurių yra ir žemės ūkio mokslai, minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai yra žymiai aukštesni nei humanitarinių ir socialinių mokslų srities mokslininkams.
Diskriminacija įžvelgiama ir LMT 2009 metais paskelbtame kvietime mokslininkams teikti paraiškas visuotinės dotacijos priemonėje, skirtoje žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos prioritetui „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ įgyvendinti. Pagal šią priemonę, iš humanitarinių ir socialinių mokslų sričių pareiškėjų reikalaujama būti paskelbus ne mažiau kaip 20 publikacijų recenzuojamuose moksliniuose leidiniuose (pakanka ir vietinių leidinių), o iš fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų sričių pareiškėjų reikalaujama ne mažiau kaip 20 publikacijų, paskelbtų ISI Web of Science duomenų bazėje įrašytuose užsienio moksliniuose periodiniuose leidiniuose, turinčiuose „Impact factor“(publikuojamiems šiuose leidiniuose straipsniams keliami ženkliai didesni reikalavimai).
Tokie LMT veiksmai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lygių galimybių įstatymui, kuriuose aiškiai apibrėžta, kad vienodos kategorijos darbuotojų (šiuo atveju mokslininkų) atžvilgiu negalima taikyti skirtingų vertinimo kriterijų. Šie LMT sprendimai taip pat prieštarauja ir Mokslo ir studijų įstatymui, kuriame nenurodoma, kad vienos srities mokslininkai yra „lygesni“ už kitus. Dar vieną pažeidimą išaiškina ir 2007 m. gegužės 5 d. Lietuvos Konstitucinio Teismo byla Nr. 18/16, kurios išvadose skelbiama, jog publikuojant mokslinius straipsnius negali būti suteikta pirmenybė vienai privačiai, JAV įsikūrusiai (ISI (Information Sciences Institute) duomenų bazei.
Atsižvelgiant į žemės ūkio mokslų sričių tyrimų objektų ypatumus (ilgas gyvulių reprodukcinis ciklas, naujų augalų veislių kūrimas), meteorologinių sąlygų kaitą ir kt., moksliniai tyrimai šiose srityse gali tęstis iki kelių ar net keliolikos metų, todėl greitai parašyti mokslinę publikaciją, kaip, pavyzdžiui, tai gali padaryti socialinių, humanitarinių ar teorinės fizikos mokslų atstovai, kurių tyrimams nereikalingi brangiai kainuojantys eksperimentai, žemės ūkio mokslų atstovai negali ir ateityje negalės…
Žemės ūkis yra svarbi Lietuvos ūkio šaka, sukurianti didelę pridedamąją vertę, į ją yra investuoti šimtai milijonų litų ES bei Lietuvos valstybės lėšų. Net ir šiuo sunkmečiu, lyginant su kitomis ūkio šakomis, žemės ūkyje ekonominis nuosmukis jaučiamas mažiausiai. Ateityje be šiuolaikinių mokslinių tyrimų ir rekomendacijų šios investicijos neatsipirks. Todėl kai kurių institucijų (Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos) vykdoma politika žemės ūkio srityje dirbančių mokslininkų atžvilgiu (pavyzdžiui, sumažintas darbo užmokestis, biudžeto asignavimai mokslui ir tuo pačiu metu pakelti kvalifikaciniai reikalavimai mokslininkams) yra agrarinės valstybės žlugdymas. Valstybės investicijos į šią sritį yra nepakankamos, neišplėtota mokslinė-techninė bazė (kaip tai sėkmingai padarė Čekija, Slovėnija, Slovakija, Lenkija, Estija), nesukurta šiuolaikinė žemės ūkio mokslui tinkama infrastruktūra (mokslo slėniui skirtus pinigus dar tik ketinama įsisavinti), tačiau iš žemės ūkio mokslų srities mokslininkų reikalaujama tiek pat mokslinių publikacijų kaip iš fizikų ar biochemikų, kurių mokslinio darbo sąlygos geresnės. LAMPSS nuomone, žemės ūkio mokslų srityje dirbantiems mokslininkams turi būti skirtas pereinamasis periodas, kurio metu įsisavinus ES lėšas, bus sukurta mokslinių tyrimų infrastruktūra. Ir tik tada galėtų būti didinami šios srities kvalifikaciniai reikalavimai.
Tenka pastebėti, kad valdžios atstovų nutarimai ir sprendimai dažniausiai nederinami su socialiniais partneriais – LAMPSS, Lietuvos mokslininkų sąjungos atstovais, sukuriami nelogiški dokumentai, todėl mokslininkų ir akademinės bendruomenės tarpe sukeliama didžiulė socialinė įtampa.
Stebina ir tai, kad LMT nėra nei vieno žemės ūkio mokslų atstovo, nors deklaruojama, kad konkurencingas žemės ūkis yra vienas iš Lietuvos valstybės prioritetų.
LIETUVOS AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ PROFESINIŲ SĄJUNGŲ SUSIVIENIJIMAS
Pirmininkė doc. dr. A. Lapinskienė
LAMPSS
www.svietimoprofsajunga.lt