Mokytojams atstovavo ir pranešimus skaitė Lietuvos švietimo ir mokslo profsąjungų federacijos vadovai.

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius savo pranešime „Mokyklų savarankiškumas – mitas ar iliuzija“ kėlė klausimus, ar šalies švietimo vadyba kokybiška, ar tikrai realiai veikia mokyklų savivalda ir jos savarankiškos. Jis aštriai kritikavo Švietimo ir mokslo ministerijos, kuri Švietimo įstatymą rengia slapta, savo planų nederindama su socialiniais partneriais, veiklą. „Analizuojant Švietimo įstatymo projektą, deklaruojama mokyklų savarankiškumo idėja pavirsta šipuliais,“ – ironizavo profesinės sąjungos pirmininkas.

Lietuvos švietimo ir mokslo profsąjungų federacijos pirmininkė Rūta Osipavičiūtė konferencijos dalyviams dar kartą priminė socialinio dialogo principus ir pateikė pavyzdžių parodančių, kad iki šiol pasitaiko visų lygių vadovų, nesuvokiančių partnerystės ir bendradarbiavimo prasmės.  Ji pabrėžė socialinio dialogo svarbą valdant mokyklą. „Jei mokykloje nėra socialinio dialogo arba mokytojų atstovų, vadovai priima vienasmenius sprendimus. Ar tokia mokykla savarankiška ir demokratiška?“ – retoriškai klausė federacijos lyderė.  Jos pranešimas „Profesinės sąjungos galimybė daryti įtaką mokyklos valdyme“ sulaukė didelio susidomėjimo, kaip ir kitų Federacijos atstovų pranešimai.

LŠPS Specialiųjų pedagogų profesinės sąjungos pirmininkas Arūnas Rimkus pranešime  „Ar Lietuvos mokyklos pasiruošusios integruoti specialiųjų poreikių vaikus“ kalbėjo apie itin opias ir nedelsiant sprendimo reikalaujančias specialiojo ugdymo problemas. Konferencijos dalyviams pedagogų lyderis dar kartą priminė specialiųjų poreikių vaikų integracijos bėdas ir jau įsisenėjusį valdžios abejingumą šioms problemoms.

Visi kalbėjusieji konferencijos dalyviai išsakė daug priekaištų mokyklų valdymo politikos formavimui: daugeliui neaiškūs Švietimo ir mokslo ministerijos planai pertvarkant švietimo įstaigų vadybą, kritikos susilaukė Švietimo įstatymo projektas, kritikuotos ir kol kas Vyriausybės netaisomos švietimo įstaigų finansavimo klaidos savivaldybėse.

„Švietimo politika neturėtų būti vienos politinės partijos nuosavybė. (…) Tačiau, vykstant Vyriausybių kaitai, keičiantis valdančiosios daugumos sudėčiai, partijos sugeba paversti Lietuvos vaikus švietimo pertvarkos įkaitais“, – tvirtino Švietimo, mokslo ir kultūros ir komiteto narė, konferencijos moderatorė Marija Aušrinė Pavilionienė.  Jos teigimu, kompromisinis partijų susitarimas dėl bendros švietimo politikos lemtų greitesnę Lietuvos visuomenės švietimo pažangą.

Kritiką Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) parengtam Švietimo įstatymo projektui  konferencijoje išsakė ŠMKK pirmininkas, konservatorius Valentinas Stundys. „Reikia įstatyme įteisinti mokyklų tinklo įvairovę. Pasižiūrėjus į įstatymo projektą pamatysim visai kitus dalykus“, – kalbėjo V.Stundys. Jo nuomone, daug diskusijų sukels papildomo ugdymo institucijų vietos švietimo sistemoje klausimas.

„Mokyklos vadovo statusas ir padėtis – ar jis amžinas karalius, ar lyderis? Sistema, atrodo, yra tokia, kad turime amžinus ir nepakeičiamus“, – dar vieną diskusinį klausimą įvardino Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai priklausantis politikas.

Vis dėlto V.Stundys tikisi, kad ŠMM parengtas Švietimo įstatymo projektas galėtų išspręsti mokyklų savarankiškumo stygiaus problemą. Pasak ŠMKK pirmininko, šiuo metu mokyklose klesti biurokratizuotas valdymas. „Vadyba, kuri remiasi labai stipria biurokratizacija ir įvairiausių procedūrų teisine reglamentacija. Mokykla iš esmės visiškai praranda savo savarankiškumą. (…) Ir tam tikrus lūkesčius sietume su naujuoju Švietimo įstatymu“, – kalbėjo V.Stundys.

Švietimo ir mokslo viceministro Vaido Bacio teigimu, laukiamą lūžį švietimo sistemoje rodo visuomenėje kylantys klausimai ne tik dėl fizinio, bet ir emocinio vaikų saugumo mokykloje. Viceministras taip pat analizavo, ar mokyklos vadovas kartu yra ir bendruomenės lyderis. Kokių savybių reikia direktoriui ir ką daryti, kad tokias savybes turinčios asmenybės taptų vadovais.

Pasak konferencijoje dalyvavusio buvusio švietimo ir mokslo ministro, Mykolo Romerio universiteto dėstytojo Algirdo Monkevičiaus, būtina daugiau dėmesio skirti kaimo mokykloms. Tuo būdu bus kuriamas socialinis teisingumas ir mažinama provincijos žmonių atskirtis.

Keistai diskusijoje nuskambėjo kai kurių mokytojų atstovų nekonstruktyvūs ir emocionalūs pasisakymai (G. Skapas, R. Šileikienė). Po senovei reikalaujama iš konferencijos dalyvių „čia pat ant padėklo atnešti atsakymus į visus kylančius klausimus ir nedelsiant išspręsti visas problemas“, komentuodama jų pasisakymus pastebėjo M.A Pavilionienė. Mokytojų atstovams jau seniai būtų laikas suprasti,  kad  problemų  sprendimo kokybė  priklauso nuo tas problemas keliančiųjų kompetencijos, gebėjimo jas įvardinti ir teikti konstruktyvius pasiūlymus.

 

LŠMPSF informacija

www.svietimoprofsajunga.lt