Ciniškas Vyriausybės nutarimas pedagogų darbo užmokesčio fondą sumažinti 5 proc. ir teigti, kad tokiu būdu atlyginimai nemažinami, skaudžiausiai muša specialiuosius pedagogus, neformalaus ugdymo mokytojus bei ikimokyklinių ugdymo įstaigų auklėtojus.
Sumažinus darbo užmokesčio fondus 5 proc. pedagoginiams darbuotojams, 10 proc. nepedagoginiams bei 30 proc. savivaldybių biudžetus, labiausiai nukenčia iš savivaldybės biudžetų finansuojamų įstaigų sąmatos bei darbuotojų atlyginimai, kurių nemažą dalį sudaro priedai. Didžiausius nuostolius patiria specialieji pedagogai, kuriems savivaldybės lengva ranka nubraukia visus priedus ir jų algos sumažėja nuo 20 iki 40 proc.
Neformalaus ugdymo: meno, muzikos, dailės, sporto mokyklų mokytojams radikaliai mažinami krūviai, karpomos ugdymo programos. Tokiose mokyklose svajoti apie didesnį nei minimalų tarifinio atlygio koeficientą mokytojai nebedrįsta.
Nebeturėdamos galimybės karpyti moksleivio krepšelio lėšų, savivaldybės negailestingai kerpa neformalaus ir ikimokyklinių ugdymo įstaigų finansavimą. Ukmergės ikimokyklinių įstaigų profesinių sąjungų atstovai, išnagrinėję darželių sąmatas, graudžiai juokiasi iš ministro kalbėjimo apie 5 proc. sumažinimą. Sumažinus aplinkos personalo darbo užmokesčio fondą 10 proc. ir iki minimumo etatų struktūras, nustačius tik minimalius atlyginimų koeficientus, darželiams vis tiek trūksta lėšų ir auklėtojai bus priversti eiti nemokamų atostogų, nes mažinti aplinkos personalo etatų struktūros ar atlyginimų nebėra kur.
Ukmergės profesinių sąjungų susivienijimui derybomis su savivaldybe pavyksta neleisti darželių sąmatų sumažinti tiek, kad įstaigos nebegalėtų išgyventi. „Džiugu tik viena, savivaldybė geranoriškai derasi, pateikia visą informaciją ir skaičius, todėl bendromis pastangomis pavyksta socialinę įtampą švietime sumažinti“ – kalba Ukmergės susivienijimo pirmininkas Arūnas Rimkus.
Dar sudėtingesnė padėtis Šiaulių ikimokyklinių ugdymo įstaigų finansuose. Šiaulių savivaldybė įklimpusi į skolų liūną, negeba rasti pedagogams palankių sprendimų. Tik nuolatinė Šiaulių profesinių sąjungų susivienijimo kova neleidžia savivaldybei karpyti darbo užmokesčio fondus ypač skaudžiai. „Keletas Šaulių darželių profesinių sąjungų jau pasirengę net streikuoti, todėl nutarėme organizuoti mokymus, kaip pasirengti streikui“ – ryžtingai nusiteikusi Šiaulių susivienijimo pirmininkė Rasa Jasmontienė.
Sunki situacija ir Vilniaus ikimokyklinėse įstaigose. „Pikčiausia, kad mieste galioja telefoninė teisė. Raštu niekas savivaldybėje nedrįsta įsakyti karpyti lėšas mokytojų sąskaita. Tačiau žodinių telefoninių nurodymų pilna“ – savivaldybės veiklą kritiškai vertina Vilniaus susivienijimo pirmininkė Rūta Osipavičiūtė. Vieno daželio direktorė be jokių tarimųsi ar konsultacijų vienašališkai nustatė mažiausius koeficientus ir nunešė savivaldybei tvirtinti. Ministro įsakymai dėl koeficientų derinimo su darbuotojų atstovais tokiai direktorei ne motais.
Savivaldybių teisė nustatyti „žirklių“ rėmuose mokyklų vadovų tarifinį atlygio koeficientą irgi kerpa mokytojų atlyginimus. „Jei man nustatys minimalų koeficientą, nei nesvajokite apie didesnį“ – vienos Elektrėnų mokyklos direktorės žodžiai pasakyti kolegoms.
Apkarpiusi biudžetus ir darbo užmokesčio fondus, Švietimo ir mokslo ministerija kratosi atsakomybės. Ministras pažaidė viešaisiais ryšiais – pedagogams atlyginimai nemažinami, mažinami tik fondai. Deja, realybė kitokia.
LŠMPSF informacija
www.svietimoprofsajunga.lt
