Vanduo yra perdaug brangus ir ribotas valstybės turtas, todėl jis negali priklausyti atskiriam asmeniui ir privačiai įmonei, kurių pagrindinis tikslas siekti pelno, – teigiama Visuomenių paslaugų profsąjungų federacijos tarybos priimtoje rezoliucijoje.

 

Pastaruoju metu pasigirdus sostinės politikų kalboms apie dalies Vilniaus miesto turto išpardavimą, sunerimo Lietuvos visuomeninių paslaugų profsąjungų federacija (LVPPF).

Apie vandens tiekimo bendrovių privatizavimą buvo kilusios kalbos jau ir anksčiau, tačiau pavyko jas nuslopinti, – sako federacijos pirmininkas Romualdas Nemanius.

 

Dabar imtasi realių žingsnių pradėti tokių bendrovių privatizavimą, pradedant nuo UAB „Vilniaus vandenys“.  „Jeigu Vilnius tai pirmas padarys, bus užduotas tonas privatizuoti įmones visoje šalyje“, – mano R.Nemanius.

 

Visuomenių paslaugų profsąjungų federacijos tarybos priimtoje rezoliucijoje  teigiama, jog savivaldybės turto išpardavimo schema paprasta: įmonės varomos į bankrotą ir skelbiama, kad bankrutuojančias įmones gali išgelbėti tik privatizacija. Tačiau visuomenei teikiančių paslaugas įmonių (kaip visuomeninio transporto, šilumos tinklų, vandens tiekimo) privatizavimai paprastai atsisuka prieš pačią visuomenę: kyla paslaugų kainos, krinta teikiamų paslaugų kokybė.

 

Rezoliucijoje primenamas atvejis, kai šilumos ūkis buvo išnuomotas „Dalkijai“, kurios kainos baigia užsmaugti daugelį vilniečių. Vandens ūkis net ir išsivysčiusiose vakarų Europos šalyse yra valstybės reguliavimo sferoje.

 

„Mes įsitikinę, kad vanduo, kaip ir oras, yra gamtos dovana, kuria naudojasi ir į kurią turi teisę visi be išimties žmonės, nes tai – vienas svarbiausių jų egzistavimo, sveikatos ir gyvybės šaltinių. Todėl vanduo, jo tiekimas ir paskirstymas negali priklausyti atskiriam asmeniui ir privačiai įmonei, kurių pagrindinis tikslas – siekti pelno. Manome, kad vanduo nėra paprasta prekė“, – toliau sakoma rezoliucijoje.

 

Vandens ūkio privatizavimui ir privatizacijos nešamoms neigiamoms pasekmėms NE pasakė 2002 metais rugsėjo 2-6 dienomis Otavoje vykęs Pasaulinis visuomeninių paslaugų internacionalo (PSI, kuriam priklauso ir LVPPF) 27-asis kongresas.

 

„Mes taip pat puikiai suvokiame, kad Lietuvos vandens ūkiui yra būtinos investicijos, nes ši sistema privalo būti toliau vystoma, vandens kokybė turi atitikti tarptautinius standartus. Tam būtina parengti valstybinio lygio Lietuvos vandens ūkio vystymo programą, numatančią konkrečias priemones bei jų įvykdymo terminus, investicijų arba kreditų šaltinius, kurių garantu būtų Lietuvos vyriausybė. Čia gerų darbų pavyzdžiu galėtų būti UAB „Kauno vandenų“ ir Stokholmo vandenų kompanijų bendradarbiavimas“, – teigiama R.Nemaniaus ir federacijos tarybos pirmininko Rpmualdo Kalvaičio, kuris yra ir „Kauno vandenų“ profsąjungos pirmininkas, pasirašytame dokumente.

 

Profsąjungininkai įsitikinę, kad už Lietuvos vandens ūkio sistemą turi būti atsakingos valstybė ir savivaldybės: „tik tada atsiras garantija, kad mūsų, kol kas skurdžioje visuomenėje vandens paslaugomis galės pasinaudoti ir pats neturtingiausias žmogus“.

 

Rezoliucija pareiškiama, jog LVPPS pasisako prieš planuojamą Lietuvos vandens ūkio privatizaciją, o keičiant vandens ūkio sferos valstybinį statusą, kaip Lietuvos valstybės garantiją kiekvienam jos piliečiui, jis gali būti pakeistas tik jiem pareiškus savo valią referendume. Dokumente taip pat reikalaujama, kad Vyriausybė parengtų Lietuvos vandens ūkio vystymo programą, kurios vykdymas būtų finansuojamas realiomis investicijomis iš ES fondų arba kreditais. Seimo nariams ir jų frakcijoms Seime siūloma nepritarti ir uždrausti vykdyti Lietuvos vandens ūkio privatizavimą. Na, o visi piliečiai kviečiami aktyviai bendrauti su savo išrinktais Seimo nariais ir tvirtai pasisakyti prieš Lietuvos vandens ūkio privatizavimą.

 

Lietuvos visuomeninių paslaugų profsąjungų federacija atstovauja 14 Lietuvos vandens tiekimo ir 30 kitas paslaugas teikiančių įmonių.

 

(RMP)

www.lprofsajungos.lt