Taigi nors universitetus baigia daugiau merginų nei vaikinų, moterų tarp mokslo daktarų – vos trečdalis, tarp habilituotų mokslo daktarų – 14 proc., tarp profesorių – 9-10 proc. Mokslo akademijoje yra tik viena moteris, pripažinta jos tikrąja nare. Kita vertus, Nobelio premiją už darbus chemijos srityje gavusi mokslininkė jaunoms merginoms nėra pavyzdys, kuriuo jos norėtų sekti. Kodėl?

Sklando daugybė klaidingų mitų

Čekijos prezidentavimo Europos Sąjungai skirtoje Europos komisijos konferencijoje buvo konstatuota, kad moterų skaičius aukščiausiose mokslo pozicijoje per 10 metų padidėjo vos 2 proc. Statistikos specialistai tokį rezultatą laikytų paklaida. Taigi nors Europoje lyčių lygybei skiriama nemažai dėmesio, situacija praktiškai nesikeičia.

„Kad iš tiesų kas nors keistųsi, reikia iš esmės gerinti mokslininkų padėtį visuomenėje, priimant politinius sprendimus, kurie nemažai kainuoja“, – įsitikinusi Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos katedros doc. Dalia Šatkovskienė.

Anot mokslininkės, dalyvaujančios Europos moterų mokslininkių platformos veikloje, šiandien finansavimą darbui mokslininkui neretai tenka „prasimušinėti“ pačiam. O tam reikia turėti kovotojo savybių. Tačiau kovotojas nebūtinai yra talentingas mokslininkas, tuo tarpu talentingas mokslininkas nebūtinai kovotojas. Taigi laimi ne visada geriausi. Turint omeny, kad moteriai visuomenė yra uždėjusi ir visą vaikų priežiūros naštą, jai įgyvendinti savo mokslines idėjas dar sunkiau.

Kita vertus, ant kulnų lipa didžiosios tautos – kinai ir indai. Paskaičiuota, kad 10 proc. gabiausių Kinijos ir Indijos mokslininkų savo skaičiumi padengia visą Europos ir Šiaurės Amerikos mokslininkų potencialą. Taigi tiksliuosiuose moksluose mokslininkų trūksta, todėl šioje srityje, anot pašnekovės, ateityje turi atsirasti ir daugiau moterų. Tačiau ar į mokslą ateis pačios gabiausios, kaip jos ten jausis, norės tęsti mokslinę veiklą ar išeis, kaip dabar, į kitas veiklos sritis – nežinia. Moterų pasirinkimui turi įtakos daug veiksnių. Vienas iš jų – auklėjimas.

„Kai pradėjome vaduotis iš senųjų tradicijų gniaužtų, visuomenėje ėmė sklandyti daug visokių mitų, kurie daro neigiamą įtaką ugdant jaunąją kartą. Pavyzdžiui, aiškinimas, jog mūsų vaikai turi būti visada laimingi, kad reikia atsižvelgti į vaiko norus ir kad, gink Dieve, vaikas neįsigytų kompleksų, manau, yra vienas tokių mitų. Šiuolaikinis požiūris į vaikų auklėjimą ir mokymą rodo tam tikrą visuomenės pasimetimą šiuo klausimu ir pats savaime sukelia nemažai problemų. Manau, kad reikalauti iš jaunimo reikia. Žymių žmonių biografijos rodo, kad kompleksai dažnai būna varomąja kūrybos jėga.

Jei vertybių sistemos nėra, su mokslu taip pat blogai. Man daug teko bendrauti su žymiais senosios kartos mokslininkais. Tai buvo giliai kultūringi ir atsakingi žmonės. Jų moralinės nuostatos reguliavo priimamus sprendimus. Šiandien, jeigu jūs gebate spręsti uždavinius – jūs jau mokslininkas. Niekas nesidomi jūsų vertybių sistema. Beje, net Europos komisijos dokumentuose mokslininkai nėra priskiriami kūrėjų ar atradėjų kategorijai. Jie vadinami aukštai kvalifikuota darbo jėga, kitaip tariant, kvalifikuotais darbininkais“, – pasakojo D. Šatkovskienė.

Moterys mano, kad yra nediskriminuojamos

Beje, ar pačios moterys nori siekti mokslinės ir akademinės karjeros, užimti aukštus postus? „Manau, kad taip, jos turi tokių ambicijų, tačiau dažniausiai elgiasi ne pagal tą modelį, kuriuo sekdamos galėtų esamoje visuomenėje tuos postus užimti. Šiuolaikinis mokslas, palyginus pavyzdžiui, su šiuolaikiniu verslu yra gana sustabarėjusi hierarchinė sistema. Tiksliuosiuose moksluose, kur vyrai besąlygiškai dominuoja, jei institucijos padaliniuose ir yra moterų, jos praktiškai nedalyvauja sprendžiant padaliniui svarbias problemas. Moterys paprastai užverstos svetimais darbais ir turi tenkintis pagalbinio darbuotojo-bendraautoriaus statusu.

Moterų nėra ir mokslo valdymo organuose (pavyzdžiui, mokslo tarybose, komitetuose), kur jos galėtų įgyti patirties, sprendžiant aktualius mokslui klausimus, ir tapti pilnavertėmis akademinės visuomenės narėmis. Vyrai, atvirkščiai, yra anksti įtraukiami į mokslinio kolektyvo gyvenimą. Prie kavos puodelio ar alaus bokalo mokslinis vadovas tarsi netyčia jį įveda į struktūrą, supažindina su reikiamais žmonėmis, išsiunčia į mokslinę konferenciją ir jaunas mokslininkas tampa „matomas“. Dalyvauti tarptautiniuose mokslo forumuose- konferencijose mokslininkui labai svarbu. Net pasirodžius su stendiniu pranešimu yra nemaža tikimybė, kad būsi pastebėtas, užmegsi naudingus mokslinius kontaktus, o gal ir būsi pakviestas bendradarbiauti“, – teigė D. Šatkovskienė.

Ji prisiminė jaunystėje pati pirmą kartą kaip mokslo turistė dalyvavusi tarptautinėje konferencijoje, kurioje buvo susidomėta jos darbais ir ji buvo pakviesta pristatyti savo tyrimus fizikų kongrese JAV. Tuometinis universiteto prorektorius, sužinojęs apie tai, labai nustebo, kodėl važiavo ji, o ne jos profesorius. Argumentas, kad profesoriaus niekas nekvietė, šiuo atveju negaliojo.

Baltijos šalių fizikių įnicijuoto FP6 BASNET projekto lėšomis atliktas sociologinis tyrimas, kurio tikslas buvo išsiaiškinti moterų diskriminacijos priežastis tiksliuosiuose moksluose, parodė kad beveik visos respondentės mano, kad nėra diskriminuojamos. Tačiau giluminio interviu metu paaiškėjo, kad taip nėra, jei tik bandai pretenduoti į kokią nors poziciją ar postą. Dauguma jų to nė nebandė daryti.

„Naujai įsteigta BASNET Forumas asociacija gavo kvietimą siūlyti kandidatus į Lietuvos mokslo premijas skiriančios komisijos narius. Atrinkome dvi kandidates – tai darėme labai atsakingai, kad kandidatės atitiktų visus tokiai narystei būtinus reikalavimus. Deja, nei viena iš jų nesutiko kandidaduoti. Viena iš jų tiesiai šviesiai pasakė: „Kad vėl iš manęs išsityčiotų?“, – pasakojo mokslininkė.

Moteriai neskirti Nobelio premijos jau nebeįmanoma

Tiesa, šiemet Nobelio premiją gavo net 3 tiksliuosiuose moksluose pasižymėjusios moterys. Anot D. Šatkovskienės, tai didelis pasiekimas kovoje už lyčių lygybę moksle. Tokių, kurios galėjo būti Nobelio premijos laureatėmis, be abejo, buvo ir anksčiau, deja, dažnai ne moksliniai pasiekimai, o sprendžiančiųjų požiūris į moterį būna lemiamas.

Šiuometinės Nobelio premijos už pasiekimus chemijos moksle laureatė izraelietė Ada Yonath (su ja šia premija dalinasi 2 vyrai) pritaria mokslininkių, veiklai nukreiptai prieš moterų diskriminaciją moksle. Prieš 1,5 metų ji dalyvavo Vilniuje vykusioje Europos mokslininkių moterų platformos konferencijoje.

„Šiuo metu yra ekspluotuojama idėja, kad siekiant lyčių lygybės moksle didelę reikšmę jaunoms merginoms turi žymių mokslininkių pavyzdys. Tai vadinamasis vaidmens modelis. Tačiau klausydama be galo įdomios A. Yonath paskaitos pamaniau, kad vargu ar šiuolaikinei merginai ji galėtų būti tokiu modeliu. 20 metų intelektualaus įtempto darbo, laiko stoka sau ir šeimai (pristatydama savo mokslinius pasiekimus, A. Yonath nuolat prisimindavo savo dukrą, kuriai, jos manymu, ji galėjo skirti ne daug dėmesio, ir pasakojo, kad tą nuostolį bando kompensuoti atiduodama savo laisvalaikį anūkės auklėjimui. Ar iš tikrųjų tai pavyzdys šiuolaikinei ambicingai merginai, kuri nori užkariauti pasaulį?

Norint ką nors pasiekti moksle, reikia dirbti dienų dienas neišeinant iš laboratorijos, ieškant to, ko galbūt taip niekada ir nesurasi. Tai pasiaukojimas, kuris neleidžia gyventi čia ir dabar. Kodėl aš turiu aukotis kitiems, kurie vėliau naudosis mano darbo vaisiais, kai galiu nesiaukoti ir gyventi taip pat, kaip ir jie? Tai kompleksinė mūsų visuomenės problema“, – įsitikinusi mokslininkė.

Ilgos motinystės atostogos – jei Lietuvai reikia žmonių

Prieštaringų vertinimų sulaukusį motinystės (tėvystės) atostogų ilginimą mokslininkė taip pat vertina nevienareikšmiškai.

„Šiuo atveju svarbu, ko mus reikia labiau. Jeigu šalyje prasta demografinė situacija ir mums tikrai reikia daugiau žmonių, manau, toks sprendimas yra geras. Tačiau ar normalu, kad viena moteris gauna 10 tūkst., o kita – 600 litų? Manau, pašalpos neturėtų taip drastiškai priklausyti nuo atlyginimo – juolab praktika rodo, kad „protingi“ žmonės greitai atranda, kaip tuo pasinaudoti.

Kitas klausimas – mokslinė karjera. Kalbant apie jauno mokslininko kvalifikaciją – grįžti į mokslą po 2 metų pertraukos labai sunku. Mano jaunystės laikais kai kurios mokslininkės apskritai neimdavo motinystės atostogų, o bandydavo derinti darbą ir vaiko priežiūrą. Tačiau tam turėtų būti sudarytos geros darbo sąlygos, prieinami gero lygio darželiai, galimybė pasisamdyti auklę. Be to, didesnę atsakomybę už vaikus turėtų prisiimti vyrai – jau ne tas amžius už lango, kad viską moteris turėtų daryti pati. Beje, kuo ilgiau vyras būna su vaiku, tuo labiau jį myli“, – svarstė pašnekovė.

 

Inga Saukienė, www.DELFI.lt