„Ne visada pavyksta drakoną nukauti pirmu smūgiu“, – sakė Saulėlydžio komisijos narys liberalsąjūdietis Petras Auštrevičius. Kitas komisijos narys, konservatorius Kęstutis Masiulis, pliekia komisiją dar griežčiau. Pasak jo, Saulėlydžio komisija virsta diskusijų klubu, o smulkių valstybės institucijų jungimas ar naikinimas nei taupo, nei gerina valdymą. Jis siūlo valstybės valdyme taikyti verslo vadybos modelį. Nepatenkintas savo darbo rezultatais ir pats komisijos pirmininkas, premjero patarėjas Valentinas Milaknis.
Kas galingesnis už Saulėlydį?
Didžiausios bėdos kyla dėl to, kad Saulėlydžio komisija yra tik patariamoji institucija. Galutinį sprendimą priima Vyriausybė, o dažnai ir Seimas turi priimti įstatymų pakeitimus. „Tas kelias, kuris prasideda po Saulėlydžio komisijos sprendimo, Vyriausybės pasitarimų sūkuryje apauga lobizmu“, – sakė P.Auštrevičius.
Gedimino Kirkilo Vyriausybėje kanclerio Valdemaro Sarapino vadovaujama Saulėlydžio komisija visiškai nieko neįstengė padaryti. Dabar socialdemokratai juokiasi iš komisijos: jei pasiseks įveikti Valstybinę tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą, įkurtą prie Vyriausybės (VTAKT), tai jau didelis darbas.
„Tas VTAKT jau tapo legenda. Tautosakai reikėtų priskirti, – juokėsi P.Auštrevičius. – Kiek Vyriausybių bandė priartėti prie šios institucijos, tai arba pačios griūdavo, arba griūdavo Saulėlydžio komisijos. Nepasisekė nei pakeisti tos institucijos šeimininkų, nei apibrėžti jos funkcijų“.
Dabar Saulėlydžio komisija pasiūlė VTAKT prijungti prie Sveikatos apsaugos ministerijos Narkotikų kontrolės departamento, bet išbraukti žodį kontrolė. Alkoholio kontrolės funkciją pavesti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, tabako kontrolę – Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos.
Bet kaip visada pradėjo rėkti visuomenininkai, kad valstybė nori girdyti ir nuodyti tautą, todėl dar neaišku, kaip ši pertvarka pasibaigs.
„Mažosios ministerijos“ tebegyvuoja
„Biurokratija linkusi pūstis ir labai priešinasi mažinimui. Sistema nenori naujovių. Be to, yra koalicinė Vyriausybė – skirtingos partijos, skirtingi interesai. Prasideda politinis rungtyniavimas.. Nebūtinai nugali premjero požiūris“, – taip Saulėlydžio komisijos nesėkmes aiškino P.Auštrevičius.
Šiemet komisija planavo sutvarkyti tik 21 instituciją, kurios įkurtos prie Vyriausybės, ir jų statusas – lyg mažųjų ministerijų. P.Auštrevičius džiaugiasi, kad komisijai greitai pavyko įveikti Kvalifikacijų tarnybą, bet V.Milaknis visai nesidžiaugia. „Kvalifikacijų tarnyba dar nepanaikinta iki galo, nors tai siūlė Vyriausybė ir net yra Seimo įstatymas. Niekaip mūsų nepasiekia nutarimas apie tarnybos likvidavimą. Šiuo metu ši neveikianti institucija toliau nuomojasi prabangias patalpas, darbuotojai gauna atlyginimus. Matyt, vilkina iki kitų metų, o gal tikisi, kad bus peržiūrėtas įstatymas“, – piktinosi V.Milaknis.
Ministrai nenori mažinti išlaidų
Kiekviena ministerija dar turi po savo mažąjį „saulėlydį“ (grupes, kurios rūpinasi optimizuoti ministerijų padalinius ir funkcijas). K.Masiulis pagal savo naująją vadybą siūlo leisti ministrams elgtis kaip privačios įmonės vadovams – patiems spręsti, ką ir už kiek priimti, kad tik būtų įvykdytos užduotys.
Liberalas P.Auštrevičius šiuo požiūriu konservatyvesnis už konservatorių K.Masiulį. „Mane nuvylė ministrų požiūris: Saulėlydžio komisija gali siūlyti, bet spręsime mes. Kad įveiktume valdymo suirutę, kad sunkmečiu sutaupytume, ministrai turi žaisti komandinį, o ne individualų žaidimą“, – įsitikinęs P.Auštrevičius.
Jis pasakojo, kaip ministerijose praktiškai vyksta kova su biurokratija: „Ministrai dažnai žvilgčioja vienas į kitą: kodėl aš turėčiau mažinti daugiau negu kiti. Jei pasakyta sumažinti 5 proc. išlaidų, sukandę dantis taip padaro“.
Vis dėlto Saulėlydžio komisija pripažįsta, kad mažieji „saulėlydžiai“ gerai dirba Švietimo ir mokslo, Ūkio, Teisingumo, Sveikatos apsaugos ministerijose. O blogiausiai – Vidaus reikalų ministerijoje, kurios Valstybės valdymo departamentas kaip tik turi neleisti plėstis biurokratijai.
Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas Jurgis Razma kreipėsi į visus 14 ministrų, prašydamas pateikti išsamią informaciją apie Saulėlydžio komisijos darbus ministerijose, ir žada surengti frakcijos posėdžių ciklą – analizuoti tuos duomenis.
Specialiųjų tarnybų per daug
Kol Saulėlydžio komisija nepasiekia didžiųjų struktūrų, žiniasklaida ir politikai ima siūlyti, ką reikėtų naikinti. Pasigirdo siūlymų panaikinti Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), nes ji vis tiek neįveikia korupcijos, o yra kišeninė – bylas kelia tik valdžios oponentams. Tiesa, pastaruoju metu STT daug korupcinių bylų pradėjo savivaldybėse, bet aukščiausių sluoksnių neužkabina.
„Valstiečių laikraščio“ kalbinti politikai tiesiai nepasakė, kad STT – nereikalinga institucija. Bet tie, kurių korumpuotus partiečius užgriebė STT, mano, kad ši tarnyba per daug finansuojama, o specialiųjų tarnybų, turinčių teisę vykdyti operatyvinę veiklą, Lietuvoje irgi per daug – priartėjo prie dešimties. Tik socialdemokratai apie STT atsiliepia palankiai, siūlo dar labiau ją stiprinti ir dar geriau finansuoti – kai valstybę vairavo socialdemokratai, nerasta korumpuotų šios partijos narių ir savivaldybėse.
V.Milaknis neatmetė galimybės, kad Saulėlydžio komisija pasieks ir specialiąsias tarnybas, nes jų funkcijos neturi dubliuotis. P.Auštrevičius siūlo pagalvoti, gal reikia vienos institucijos, kuri koordinuotų visų kitų specialiųjų tarnybų veiklą – visą valstybės saugą. „Ekonominės policijos, finansinius nusikaltimus tiriančių tarnybų daugoka. Gal geriau turėti vieną su ypatingais įgaliojimais ir puikiai aprūpintą, tada nebūtų tarnybų tarpusavio kovos“, – svarstė P.Auštrevičius.
Bet Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai mano, kad tarnybų konkurencija reikalinga. Jei operatyviniai tyrimai būtų vienose rankose, didesnis pavojus sekimu ir kompromitavimu užvaldyti valstybę.
Kirs viešąsias įstaigas
Kol kas be didelio triukšmo Saulėlydžio komisijai pasisekė panaikinti tik Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą – jo funkcijas padalyti dviem ministerijoms. Tarp nesėkmių P.Auštrevičius mini Informacinės visuomenės plėtros komitetą. „Tris kartus bandėme nagrinėti klausimą – nesėkmingai. Kova vyko tarp kelių ministerijų, kam tapti to komiteto šeimininku“, – dūsavo komisijos narys.
Pasak V.Milaknio, komisijos nariai neturi teisės nusivilti savo darbu, juk valstybės valdymo pertvarka būtina. Jis žada ir fundamentalius darbus. „Numatyta stambinti paslaugų centrus. Mokesčius galėtų rinkti viena institucija, nereikėtų atskirai mokėti „Sodrai“ ir Mokesčių inspekcijai“, – sakė V.Milaknis, bet pridūrė, kad reikia daryti ir smulkius darbelius. Panaikinus mokymo centrus ir poilsio bazes, pasak jo, tai nesutaupys ypač daug lėšų, bet žmonėms svarbu, kad valdžia nesinaudotų išskirtinėmis paslaugomis.
V.Milaknis džiaugiasi, kad Saulėlydžio komisijai piliečiai pateikė 600 pasiūlymų, iš jų 150 – ypač vertingi.
Jau užgriebtos ir viešosios įstaigos, kurių, norint paslėpti valstybės tarnautojų daugėjimą, buvo prikurta šimtai. Visos jos bus peržiūrėtos rengiant 2010 metų biudžetą. Žadama ir įstatymu nustatyti, kad viešosios įstaigos neparazituotų valstybės lėšomis.
V.Milaknis stebisi, kad net valstybės statistika nesureguliuota. Vieni duomenys rodo, kad šiemet per penkis mėnesius padaugėjo 615 valdininkų, kiti, kad per septynis mėnesius sumažėjo 340, o ką tik paskelbta, kad sumažėjo tik pusantro šimto.
G.Kirkilas: komisija pati tapo biurokratine institucija
Gediminas Kirkilas, socialdemokratas, buvęs premjeras priekaištauja komisijai, kad ši tik padidino biurokratų gretas.
„Kol kas aš nematau jokios Saulėlydžio komisijos veiklos, išskyrus tai, kad ta komisija tapo dar viena biurokratine struktūra. Man atrodo, ir poros mėnesių užtenka susidėlioti valdymo struktūrų schemas ir pateikti jas Vyriausybei, o Vyriausybė pateiktų atitinkamų įstatymų projektus panaikinti ar sujungti įvairias institucijas, – sakė jis. – Mūsų laikais tokia komisija nieko nepadarė, nes buvo mažumos Vyriausybė. Mes buvome pateikę keletą variantų, kuriuos, beje, ir dabar teikia Seimas. Siūlėme sujungti VTAKT ir dar kelias institucijas, bet opozicinė dauguma atmetė. Per socialdemokratų valdymą padaugėjo tik tų struktūrų, kurias įsteigti reikalavo ES, kitokių mes nekūrėme. Mūsų valdymo išlaidos atitiko ES vidurkį. Tuo metu valdymo išlaidos ir apskritai biudžetas buvo didesnis, dabar – sumažėjęs, tad atitinkamai reikia mažinti ir valdymo išlaidas. Ši Vyriausybė padarė tik vieną reformą – padidino politinio pasitikėjimo tarnautojų skaičių.”
Lina Pečeliūnienė
„Valstiečių laikraštis“
