Prieš porą savaičių pasirodžius pranešimams, kad taupymo vajus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus gali ne tik aplenkti, bet net ir praturtinti, Vidaus reikalų ministerijos vadovas paaiškino, kad Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, numatančias minėtiems tarnautojams suteikti kvalifikacines klases, už kurias būtų mokami priedai prie atlyginimo, ministerija parengė Seimo pavedimu. Ponas Palaitis, duodamas interviu „Verslo žinioms” (VŽ, 2009 09 01), teigė, kad pats esąs prieš tokias pataisas, tačiau Seimo pavedimą Vyriausybei parengti privalėjęs. „Esu įsitikinęs, kad šiandien ne laikas kalbėti apie tokius priedus, nes pinigų nėra. O antra – kas ir kokiais kri terijais remdamasis politikams suteiks tą priedą? Tai bus visiškai subjektyvus darbo vertinimas”, – dėstė ministras. Preliminariais skaičiavimais, toks Seimo sumanytas dosnumas valstybės biudžetui galėtų papildomai kainuoti nuo 2,5 mln. Lt iki 7,6 mln. Lt – priklausomai nuo to, kokia kvalifikacinė klasė būtų suteikta 808 šiuo metu dirbantiems politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams. VRM vadovas sakė Vyriausybėje balsuosiąs prieš tokias įstatymo pataisas ir pažadėjo kartu pasiūlyti alternatyvų projektą. Ministras savo pažadą įvykdė – rytoj Vyriausybės posėdžiui teikiamas siūlymas nereglamentuoti minėtų klausimų. Argumentai paprasti ir žemiški: už lango – sunkmetis, o įteisinus kvalifikacinių klasių suteikimą minėtiems tarnautojams prireiktų papildomų biudžeto lėšų darbo užmokesčiui. Vidaus reikalų ministerija (VRM) ministrų kabineto „teismui” trečiadienį teikia dar vieną valstybės pinigus taupantį nutarimo projektą – dėl valstybės tarnautojų motyvavimo. Dokumente, be kita ko, sakoma, kad pakitus šalies ekonominei ir finansinei padėčiai mažėja galimybių motyvuoti valstybės tarnautojus, nes daugelis motyvavimo priemonių susijusios su lėšų poreikiu. Todėl artimiausiu metu siūloma orientuotis į priemones, kurios nereikalauja finansinių išteklių. Tarp jų minimas iniciatyvumo skatinimas, įtraukimas į sprendimų priėmimą įstaigoje, pripažinimas kolektyve ir pan. Tiesa, patys projekto autoriai, matyt, nelabai įsivaizduoja, kokios konkrečiai tai galėtų būti priemonės, todėl numato atlikti tyrimą, kurio metu bus apklausiami viešojo administravimo institucijų ir įstaigų vadovaujantys asmenys. Ir tik po to bus sprendžiama dėl teisės aktų tobulinimo. Vienaip ar kitaip, taupymas – ateityje, tačiau ir ši VRM iniciatyva išties pagirtina ir laukianti šalininkų. Erdvės taupymui yra tikrai daug, nustoti neatsakingai švaistyti biudžeto pinigus galima jau šiandien. Ir padaryti tai tikriausiai pirmieji turėtų valdžios žmonės, pvz., ministerijų vadovai. Jei finansų, ūkio ar vidaus reikalų ministrai sugeba apsieiti su 2-3 patarėjais, tai kai kurie kolegos šį skaičių nesidrovi viršyti net dvigubai ar trigubai. VŽ jau rašė (VŽ, 2009 08 27) apie „prabangią” aplinkos ministro Gedimino Kazlausko patarėjų komandą. Jų „visuotinio solidarumo” sąlygomis ministerijoje yra net 8 (ir gauna ne mažiau prabangius atlyginimus). Ne ką atsilieka Švietimo ir mokslo bei Krašto apsaugos ministerijų vadovai. Matyt, kai trūksta kompetencijos, trūksta ir valstybinio mąstymo.
Šaltinis: