57% apklaustų dirbančių Lietuvos gyventojų nurodė, kad jie neturi galimybės derinti darbą su įsipareigojimais šeimai. Du trečdaliai apklaustųjų įsitikinę, jog šalies įmonėse arba įstaigose stokojama lankstesnio požiūrio šiuo klausimu.

Dėl to, kad darbovietėje neįmanoma derinti įsipareigojimų šeimai su atliekamu darbu, dažniausiai skundėsi vyrai, dirbantys privačiame sektoriuje, taip pat darbininkai ir techniniai darbuotojai, gyvenantys kaimo vietovėse bei tie, kurių šeimos pajamos per mėnesį nesiekia 1.500 litų.

Skeptiškiausiai Lietuvos darbovietėse vykdomą šeimos politiką vertina namų šeimininkės bei žmonės, turintys vaikų iki 4 metų – 80% jų nesutinka su teiginiu, kad dirbantieji turi visas galimybės derinti profesines ir šeimos pareigas. Beveik pusė vaikų turinčių respondentų nurodė, kad jų darbovietėje nėra sudarytos sąlygos derinti šeimos ir darbo interesus. 

Tai,  kad savo darbovietėje dažnai gali derinti darbą su įsipareigojimais šeimai, nurodė 8% dirbančiųjų, dar penktadalis tokią galimybę turi kartais ir kiek daugiau nei dešimtadalis – ypač retai. Dažniau už kitus suderinti darbą su įsipareigojimais šeimai gali įmonių ar įstaigų vadovai bei dirbantieji valstybiniame sektoriuje.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad 8 iš 10 dirbančiųjų šalyje pavaduoja savo kolegas darbe dėl nenumatytų šeimyninių aplinkybių, nors didžioji dalis iš jų tokią pagalba suteikia retai arba kartais. Dažniausiai kolegas tenka pavaduoti moterims ir dirbantiems valstybinėse ar savivaldybių įmonėse. Tuo tarpu penktadalis dirbančiųjų nurodė, kad jie niekada nesuteikia pagalbos savo kolegoms darbe dėl kokių nors šeimyninių aplinkybių.

Nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos Tyrimai“ dirbančiuosius apklausė 2009 m. rugpjūčio 10 d.-19 d.. Atliekant tyrimą apklausti 1.002 gyventojai nuo 18 metų iš 100 Lietuvos vietovių. Tyrimą užsakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Šaltinis:

CV.LT