2009 m. rugpjūčio 5 dieną, beveik 5000 pasirašiusių pašto darbuotojų vardu, profesinės sąjungos kreipsis į Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Lietuvos Respublikos Premjerą Andrių Kubilių, Lietuvos Respublikos Susisiekimo Ministrą Eligijų Masiulį, AB Lietuvos pašto generalinį direktorių Ernestą Vaidelį, prašydami pasirūpinti Lietuvos pašto darbuotojų teisėmis.
AB Lietuvos pašto darbuotojų profesinės sąjungos stengiasi maksimaliai gerai atstovauti savo nariams, todėl inicijavo pašto darbuotojų parašų rinkimo akciją. Ja siekiama apginti tuos, kurių teisės pažeidžiamos.
2007-aisiais AB Lietuvos paštas, vadovaudamasi Europos Parlemento ir Tarybos Direktyva dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo, ėmėsi vykdyti šešių darbo dienų paštuose programą. Nuo 2007 m. liepos 1 dienos, ilgesnė darbo savaitė įvesta 272 paštuose, o nuo 2008 m. liepos 1 dienos – 224 paštuose dirbama šešias dienas per savaitę. Bendrovės vadovai, vykdydami ministerijos nurodymus, planavo, kad iki 2009 metų pabaigos visuose Lietuvos paštuose bus dirbama šešias dienas per savaitę – pirmadieniais–šeštadieniais.
Šiuo metu šešias dienas per savaitę (pirmadieniais–šeštadieniais) pašto paslaugas teikia 74 procentai paštų, penkias dienas per savaitę (antradieniais–šeštadieniais) – 24 procentai paštų, penkias dienas per savaitę (pirmadieniais–penktadieniais) – 2 procentai paštų.
AB Lietuvos paštas privalo užtikrinti Pašto įstatymo reikalavimą teikti universaliąsias pašto paslaugas kiekvieną darbo dieną, ne mažiau kaip penkias darbo dienas per savaitę, t.y. pirmadieniais–penktadieniais. Tačiau dėl periodinių leidinių, (tai – neuniversalioji pašto paslauga), išleidžiamų šeštadieniais, pristatymo, visi miestų paštai šiuo metu dirba 6 dienas per savaitę – pirmadieniais–šeštadieniais. Pajamų tai nepadidino, skaičiuojamos tik maždaug penktadaliu padidėjusios įmonės sąnaudos. Profesinėms sąjungoms nuolat keliant šias problemas, šių metų pradžioje 6 darbo dienų savaitės plano vykdymas sustabdytas visos Lietuvos mastu.
Išvada. Nedidinant bendrovės sąnaudų nesudėtinga sugrįžti prie 5 darbo dienų savaitės, o atsižvelgiant į darbuotojų interesus, jie, kaip ir anksčiau, galėtų dvi dienas ilsėtis, tačiau to negalima padaryti dėl jau ne vienerius metus bendrovei nuostolingos paslaugos – periodinių leidinių pristatymo šeštadieniais. Trečdalis periodinių leidinių prenumeratos priėmimo ir pristatymo rinkos priklauso bendrovei, du jos trečdalius sudaro kaimo prenumeratoriai.
AB Lietuvos paštas tikėjosi gauti valstybės paramą ir taip kompensuoti patiriamus nuostolius teikiant šią paslaugą. 2009 metų biudžete lėšos kompensuoti pristatymo sąnaudas numatytos, tik iki šiol nenustatyta kompensavimo tvarka, todėl paslauga iki šiol teikiama nuostolingai.
Nukenčia visi bendrovės darbuotojai, ypatingai eiliniai paštininkai, jų atlyginimas dabar – vienas mažiausių šalyje. Dauguma pašto darbuotojų – moterys. Dirbdamos šešias dienas per savaitę gauna tik 500–600 litų atlygį per mėnesį. Laiko ilsėtis lieka mažiau, todėl darbuotojos, o absoliuti jų dauguma – moterys, dažniau serga, negali pakankamai dėmesio skirti šeimai, vaikų auklėjimui.
Be tiesioginės veiklos, pašto darbuotojas atlieka visuomenines funkcijas: laiškininkas atneša laikraščius, iš senų žmonių priima mokesčius namuose, dažnai atneša duonos ir vaistų. Daugelyje užsienio šalių tokias funkcijas valstybė remia ir skatina finansiškai. Deja, Lietuvoje einama kitu keliu. Mažinant patiriamus nuostolius, nuostolingai dirbantys paštai uždaromi, todėl didžiausias nepatogumas sukeliamas kaimo gyventojams.
Dalyje Europos valstybių šią nuostolingą paslaugą paštui vykdyti neprivalu, tai atliekama vyriausybės nurodymu, atliktą darbą dotuojant tinkamiausia forma.
Žinome, kad AB Lietuvos paštas, kaip ir visa šalis, gyvena ne pačius geriausius laikus. Pašto darbuotojai atsidūrė labai nepalankioje situacijoje – plušėdami 6 dienas per savaitę negali gauti didesnių atlyginimų, praranda darbo vietas, nes teikiamos paslaugos – nuostolingos ir yra ne tik Lietuvos pašto, o laikraščių leidėjų ir visos valstybės rūpestis.
Pasirašiusieji reikalauja penkių darbo dienų savaitės, visuomeninę problemą (laikraščių platinimą visos Lietuvos miestų ir kaimų gyventojams) spręsti šalies lygmeniu, o ne didelio paštininkų darbo krūvio ir atsakomybės sąskaita; atsisakyti kaimo paštų uždarymo politikos, rasti būdų patiriamus nuostolius dotuoti.
Šį klausimą galėtų padėti spręsti ir Savivaldybių asociacija, suinteresuota esamu pašto tinklu.
Prašoma sudaryti sąlygas AB Lietuvos paštui užsidirbti orius darbuotojų atlyginimus.
Pasirašiusieji prašo padėti spręsti šias sunkias problemas, nepalikti likimo valiai 8000 paštininkų, ne tik sąžiningai atliekančių tiesioginį savo darbą, bet ir visuomenines funkcijas.
Alma Smilgienė
Lietuvos ryšių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė