Kreipimosi tekstą galite rasti ČIA. Kviečiame susipažinti su gautu atsakymu:

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išnagrinėjo Vyriausybės kanclerio 2009 m. birželio 16 d. pavedimu 27-3795 pateiktą Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos V – ojo suvažiavimo kreipimąsi dėl bendrų veiksmų ekonominio sunkmečio sąlygomis ir pagal kompetenciją teikia savo nuomonę.
1. Dėl 2 punkto – manome, kad siūlymas organizuoti bendrąjį visų iš darbo atleidžiamų darbuotojų registrą, vedant ir atleidimo iš darbo priežasčių monitoringą rinkos ekonomikos sąlygomis nėra galimas įgyvendinti. Ar atleidimai yra pagrįsti įstatymų nustatyta tvarka yra įgaliotas spręsti teismas. Be to, pažymėtina, kad be galimybės kreiptis į teismą, Lietuvoje įteisinta ne tik valstybinė, bet ir nevalstybinė, t.y. iš esmės profesinių sąjungų vykdoma darbo santykių, taip pat ir atleidimų iš darbo, kontrolė (Darbo kodekso 33 straipsnis). Todėl manome, kad yra sudarytos visos teisinės prielaidos užtikrinti, kad praktikoje atleidimai atitiktų darbo santykių šalių valios autonomijos principą, o esant šios valios pažeidimams, kaip jau minėta, darbuotojas turi teisę kreiptis į teismą.
2. Dėl 5 punkto – pažymime, kad vadovaujantis Vyriausybės darbo reglamento 49.8 punktu bei socialinių partnerių – profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų ir Vyriausybės – susitarimais, visi siūlymai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės norminių aktų pataisų ir toliau turi būti priimami tik tariantis su socialiniais partneriais Trišalėje taryboje ir tik vėliau atitinkami siūlymai teikiami Vyriausybei ir Seimui.
3. Dėl 6 punkto – siūlome šiuos klausimus, iniciatoriams pateikus konkrečius Darbo kodekso pakeitimų projektus, spręsti Trišalėje taryboje, t.y. socialiniams partneriams susitarus.
4. Dėl 7 punkto – pažymime, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. birželio 18 d. priėmė Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 3, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 14, 15, 17, 20 ir 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą (XI-306). Šiame įstatyme, įvertinus dėl finansinės krizės pablogėjusią padėtį darbo rinkose, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo taikymo praktika ir išryškėjusias neigiamas tendencijas, pakeistos kai kurios nedarbo socialinio  draudimo išmokos skyrimo sąlygos. Atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį darbo rinkoje ir siekiant pagerinti darbo netekusių asmenų materialinę būklę, įstatymas nustato, kad didžiausio nedarbo savivaldybių teritorijose (kuriose paskutinio ketvirčio registruotų bedarbių ir paskutinio skelbto darbingo amžiaus gyventojų santykis 1,5 k. ir daugiau didesnis už šalies vidurkį) bedarbiams nedarbo draudimo išmokos mokėjimą pratęsiamas 2 mėnesiais. Priimtas įstatymas taip pat nustato, kad nedarbo draudimo išmoka bus skiriama ne anksčiau kaip praėjus tiek kalendorinių mėnesių po darbo sutarties nutraukimo (atleidimo iš tarnybos), kiek mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija jam buvo išmokėta. Bedarbiui mokymosi metu bus mokama tik viena išmoka – mokymo stipendija, o jam paskirtos nedarbo draudimo išmokos mokėjimas mokymosi laikotarpiu bus sustabdytas. Atsisakymas vienu metu mokėti nedarbo socialinio draudimo išmokas ir mokymosi stipendiją leis išvengti praktikoje dažnai pasitaikančių atvejų, kai bedarbiai mokymąsi vertina ne kaip galimybę įgijus profesiją įsidarbinti, bat kaip patrauklų pajamų šaltinį mokymosi metu.
Viceministrė Audra Mikalauskaitė

Lietuvos maistininkų

profesinės sąjungos informacija