„Sodroje“ kasdien veriasi vis didėjanti milijardinė deficito skylė. Vyriausybė nusprendė taupyti jau ir pensininkų bei auginančių mažus vaikus tėvų sąskaita. Motinos rengia protesto akcijas, rašo viešus kreipimusis, maištauti rengiasi ir pensininkai. Tačiau valdžia tvirtina neturinti kitos išeities ir tvirtai ketina nuriekti pajamų dalį nuo socialiai jautrių žmonių.
Norėdama bent kiek sumažinti daugiau kaip milijardo litų „Sodros“ biudžeto deficitą, valdžia žada karpyti motinystės išmokas. Jas šiemet ketinama mažinti 10 proc., o nuo kitų metų gegužės pirmaisiais metais mokėti 85 proc., antraisiais – 50 proc. atlyginimo dydžio išmoką. Minimali išmoka negalėtų būti mažesnė nei minimalus atlyginimas, kuris šiuo metu yra 800 litų. Savo variantus siūlo ir Seimo nariai. Tačiau aišku viena – išmokos bus karpomos.
Tokie planai iškart sukėlė emocijų audrą tarp mažus vaikus auginančių tėvų. „Jaučiuosi apgauta ir lyg patekusi į aferistų pinkles, – guodėsi kaunietė Laura Kubilienė, auginanti 8 mėnesių dukrelę. – Išeidama motinystės atostogų planavau vienas pajamas, o nuo kitų metų jos bus kitos ir nurėžtos per pusę. Tuos pinigus sąžiningai užsidirbau, valdžia juos įsipareigojo mokėti visą motinystės atostogų laikotarpį. Kaip galima pasitikėti tokia valstybe, kuri atgaline data keičia įsipareigojimus?“
Klaipėdietė Ilona Bartkienė baiminasi, kad sumažėjus motinystės išmokoms jos šeimai bus sudėtinga atiduoti būsto paskolą. „Vyras neseniai neteko darbo, tad jau ir taip turime mažiau skirti savo kūdikiui, taip pat bankui kas mėnesį privalome mokėti 1,5 tūkst. Lt. Net nežinau, kaip reikės išgyventi, kyla grėsmė atsidurti gatvėje“, – būgštavo moteris.
Praėjusią savaitę prie Seimo protestavusios mamos reikalavo, kad nebūtų taupoma vaikų sąskaita. „Motinystė kaip prioritetas visuomenėje turi būti neliečiama. Ji yra aukščiau politikos, aukščiau krizės, aukščiau visko“, – kalbėjo akciją surengusio Aktyvių mamų sambūrio vadovė Rasa Paulavičienė.
Motinystės atostogų įstatymo pakeitimo projekte mamos pasigenda aiškumo: socialinių saugiklių mažas pajamas gaunančioms šeimoms, kurios patektų į socialiai remtinų sąrašus, kiek laiko išmokų mažinimai galios su teise grįžti juos persvarstyti krizei pasibaigus. Protestuotojos nesutinka ir su minimalios išmokos dydžiu.
Prieš išmokų mažinimą ketino kovoti ir mažamečių tėveliai, tačiau jiems protesto akcijai nebuvo duotas leidimas.
Kai kurios motinos grasina paduoti valstybę į teismą. „Tikrai būsiu viena iniciatorių, kurios ketina ginti savo teises nuo tyčiojimosi iš mokesčių mokėtojų”, – tvirtino L.Kubilienė.
Skuba pakerta pasitikėjimą
Vilniaus universiteto Socialinio darbo katedros vedėjas Romas Lazutka mano, kad Vyriausybė daro skubotus sprendimus. „Ankstesnė valdžia padarė klaidą iškart ženkliai padidinusi motinystės išmokas. Tačiau dabar jas staigiai mažinti irgi neteisinga, – įsitikinęs R.Lazutka. – Tokiu elgesiu valdžia sėja nepasitikėjimą valstybe, skaudina žmones. Piliečiai tarsi dalyvauja loterijoje: ankstesniu laikotarpiu vieni spėjo pasinaudoti staiga išaugusiomis išmokomis, kiti, anksčiau susilaukę vaikų, gavo mažesnes. Dabar ir vėl bus daugybė nuskriaustųjų.“
R.Lazutka mano, kad mažinti motinystės išmokas, jei tai nepakeliama valstybei, reikėtų palaipsniui, per kelerius metus. „Vargu, ar staigūs išmokų apkarpymai padės sutaupyti, nes vaikų per metus gimsta ne taip ir daug“, – mano mokslininkas.
R.Lazutkos įsitikinimu, dabartinė parama tėvams išvis nėra socialiai teisinga. „Jei gimdo dar nedirbusi studentė, ji iš valstybės negauna paramos, tuo tarpu padirbėjusiai nors kelis mėnesius ji suteikiama, – aiškino mokslininkas. – Mano nuomone, parama neturi būti priklausoma vien nuo draudžiamųjų pajamų – paramą tėvams galėtų garantuoti ne tik „Sodra“, bet ir atskira valstybės biudžeto eilutė.“
Jau aišku, kad krizė neaplenks ir nedideles pensijas gaunančių pensininkų. Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkas Petras Ruzgus įsitikinęs, kad ir nedidelis pajamų mažėjimas senjorams bus skausmingas. „Jau ir taip gauname mažiausias pensijas ES, o juk rudenį didės komunaliniai mokesčiai. Deja, geresnio gyvenimo nematėme iki šiol, matyt, nematysime jo ir ateityje“, – apgailestavo P.Ruzgus.
Po „Bočių“ susitikimo su Vyriausybės atstovais, P.Ruzgus teigė turintis mažai vilčių. „Deja, greičiausiai pensijos mažės 5–7 proc. nuo draudžiamųjų pajamų, nemažės tik bazinės pensijos, – mano jis. – Vyriausybei palikome 21 pasiūlymą, kaip kitais būdais taupyti. Jei į juos nebus atsižvelgta, teks ir mums rengti protesto mitingą.“
Nėra išeities
Klaudijus Stanionis, socialinės apsaugos ir darbo viceministras
Mes turime du pasirinkimus: arba išmokos visiems – auginantiems vaikus, sergantiems, pensininkams – ims neprognozuojamai vėluoti, arba, atsižvelgdami į dabartinę fi nansinę valstybės padėtį, imsimės nepopuliaraus, bet būtino sprendimo kur įmanoma, kur nėra labai skaudu, jas mažinti. „Sodros“ išlaidos yra labai didelės, o įplaukos pastaraisiais mėnesiais renkamos sunkiai, ir tokia situacija tęsiasi jau nuo praėjusių metų. Tačiau priimdami tokius sprendimus mes tariamės, diskutuojame, ieškome geriausių variantų, kad nenukentėtų tie, kuriems jau ir dabar labai sunku.
Silpniausiųjų sąskaita taupyti nevalia
Romas Lazutka, Vilniaus universiteto Socialinio darbo katedros vedėjas
Valstybė „Sodros“ biudžetą turėtų gelbėti dotacijomis iš valstybės biudžeto, o ne mažindama išmokas ir pensijas. Pensininkai, skirtingai nuo kitų žmonių, visiškai negali prisitaikyti prie krizės sąlygų. Todėl jie per taupymo vajų turėtų būti paskutinėje vietoje. Net ir krize negalima pateisinti visuomenės, kuri nesuteikia galimybės senutėms paskutinius keletą metų nugyventi bent kiek oriau. Lietuvoje senatvės pensininkai sudaro net mažesnę gyventojų dalį nei Vakarų šalyse, bet mūsų valstybė dėl pensijų dubliavimo vidutiniškai šimtui gyventojų jų išmoka daugiausia Europoje. Antra ar trečia pensija atsirado dėl dviejų priežasčių: elitas pasiskyrė privilegijas sau ir už papildomas pensijas nusipirko kelių visuomenės sluoksnių lojalumą. Demokratinėje visuomenėje tai netoleruotina.
VALSTIEČIŲ LAIKRAŠTIS