Balandžio 29 d. tarp visų „Saulėtekio“ komisijos pasiūlytų darbo rinkos liberalizavimo priemonių Vyriausybei buvo pasiūlyta liberalizuoti atleidimo darbdavio iniciatyva pagrindus: atsisakyti ypatingo atvejo bei numatyti, kad toks atleidimas gali būti taikomas dėl svarbių priežasčių darbdavio diskrecija; panaikinti pirmenybės teises būti paliktiems darbe (paliekant visiems darbuotojams įspėjimą prieš 2 mėnesius (arba priklausomą nuo darbo stažo) bei išeitinę išmoką) ir kt.; atsisakyti vidutinio darbo užmokesčio mokėjimo kaip sankcijos už uždelsimą atsiskaityti su darbuotoju atleidimo atveju; ginčo dėl atleidimo teisėtumo atveju leisti darbdaviui apsispręsti, ar darbuotojas gali būti grąžinamas į darbą; leisti darbdaviui apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimus dėl procesinių pažeidimų; nustatyti žyminį mokestį darbuotojams duodant ieškinius dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, taikomą nuo tam tikros sumos; padidinti darbo apmokėjimo reguliavimo lankstumą ir sudaryti geresnes galimybes diegti efektyvias darbo apmokėjimo sistemas; įvesti premijų, kurios nėra laikomos atlyginimo dalimi, nėra įskaitomos į vidutinį darbo užmokestį, apibrėžimą; liberalizuoti prastovų reglamentavimą: nereikalauti iš darbdavio, esant prastovoms, darbuotojui siūlyti laisvas darbo vietas, nustatyti, kad perkėlus darbuotoją jo sutikimu į kitą darbą, jam yra mokamas tam darbui taikomas darbo užmokestis; numatyti galimybę, kad, įmonėje, nesant darbuotojų atstovų, darbdavys darbo teisinius klausimus, kurie gali būti reglamentuojami tik kolektyvine sutartimi, galėtų įtvirtinti darbo sutartyse.

Šiais komisijos siūlomais pakeitimais siekiama sumažinti biurokratinę naštą verslui darbo santykių srityje, skatinti naujų darbo vietų kūrimą, lanksčiau reglamentuoti darbo teisinius santykius bei kitų darbo rinkos liberalizavimo tikslų.

Ar būtina liberalizuoti darbo santykių teisinį reguliavimą?

Buvęs teisingumo ministras, doc. dr. Gintautas Bužinskas, kuris buvo darbo grupės, kūrusios darbo kodeksą narys, teigė, jog gyvenimas juda į priekį, o kadangi teisė reguliuoja visuomeninius santykius, kuriems būdingas kitimas, todėl jis nėra nusistatęs prieš kodekso pataisas. Tačiau, susipažinęs su Saulėtekio komisijos pataisomis, G. Bužinskas sakė, kad jomis yra siekiama nubraukti tuos didelius pasiekimus, kurių dirbantieji siekia daugelyje šalių, todėl taip lengvai vienu mostu viską užbraukti būtų per daug neatsakinga.
„Darbo teisinių santykių reglamentavimą Lietuvoje liberalizuoti būtina.“ – teigė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos Prezidiumo narys Vytautas Zimnickas. Jo manymu, kai kurie darbo santykių institutai yra sureglamentuoti pernelyg smulkiai. Kai kurie santykiai turėtų būti reguliuojami laisviau ar kitokiais būdais: kolektyviniais susitarimais, kolektyvinėmis sutartimis ir pan. Pasak V. Zimnicko, siūlomiems pakeitimams labai priešinasi profesinės sąjungos. Verslo darbdavių konfederacijos atstovas mano, kad darbuotojų atstovai turėtų į siūlomus pakeitimus žiūrėti liberaliau, labiau gilintis į situaciją ir ieškoti abiems pusėms priimtinų kompromisų, nes šiai dienai profesinių sąjungų nusistatymas neleidžia priimti reikalingų sprendimų.
Lietuvos profesinės sąjungos (toliau tekste – LPS) „Solidarumas“ teisininkas Petras Grėbliauskas darbo kodekso pakeitimus, kurie padėtų liberalizuoti darbo teisinius santykius vertina kaip neigiamą valstybės politiką darbuotojų atžvilgiu. „Šiuo metu jaučiamas spaudimas liberalizuoti, pakeisti darbo įstatymus mūsų nenaudai.“ – teigė teisininkas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorius Valdas Rupšys teigė, jog šie darbo kodekso pakeitimai – verslininkų pateikti pasiūlymai, kurie šiuo metu yra svarbiausi verslui.

Užimti gyventojai pagal įprastą per savaitę dirbtų valandų skaičių

	2004	2005	2006	2007	2008
Užimtieji iš viso	1436,300	1473,900	1499,000	1534,200	1520,000
Iš jų dirbo:
1-9 val.	3,400	2,000	1,500	1,000	1,900
10–19 val.	15,000	18,300	13,700	10,500	7,900
20–29 val.	105,200	90,400	80,300	77,900	59,900
30–34 val.	47,800	37,500	37,400	35,500	23,700
35–39 val.	61,000	53,300	55,700	51,200	46,300
40–44 val.	974,900	1008,900	1051,400	1097,700	1094,300
45+ val.	53,700	58,800	51,000	57,400	63,500

Šaltinis: Statistikos departamentas „Darbo jėga, užimtumas ir nedarbas 2008 m.”

Darbo santykių reguliavimas turi atitikti ekonominės situacijos sąlygas

„Nesunku pastebėti, kad daugelis siūlomų pakeitimų atrištų darbdaviams rankas, nors tai sumaniai slepiama po švelniu „rinkos liberalizavimo“ saldainio popierėliu.“ – teigė G. Bužinskas. Pasak buvusio teisingumo ministro , žinant dabartinę ekonominę situaciją, tokie siūlomi darbo kodekso pakeitimai, kaip naktinio darbo bei viršvalandžių nereguliavimas, neabejotinai kenktų dirbančiųjų, jų artimųjų ir jų šeimų gerovei, nepaisant to, kad trumpu laikotarpiu galėtų gautis taip, kad jie uždirbtų daugiau. Šie pakeitimai sudarytų sąlygas darbuotojams dirbti besaikiai, negalvojant apie sveikatą ar ateitį. Įstatymų leidėją viešasis interesas įpareigoja rūpintis kiekvienu žmogumi, todėl tokie pakeitimai negali būti priimami vien dėl to, kad jie pažeistų viešąjį interesą.

Anot Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos atstovo V. Zimnicko, labiausiai liberalizuoti reikėtų atleidimo iš darbo, trumpalaikių darbo sutarčių bei viršvalandžių teisinį reglamentavimą. „Tiek darbuotojų stygius darbo rinkoje, tiek jų perteklius yra neigiami reiškiniai. Esant normaliai darbuotojų paklausai bei pasiūlai toks darbo teisinių santykių reguliavimas galbūt yra normalus, tačiau dabartinėje ekonominėje situacijoje, kai šie dalykai yra iškreipti, teisinis reguliavimas tampa neproporcingas.“ – sakė darbdavių atstovas. Be to, V. Zimnickas mano, kad darbo teisinių santykių liberalizavimas atneštų naudos ir darbuotojams. Jo teigimu, nei vienas darbdavys nėra suinteresuotas kasdien daryti personalo pakeitimus. Įmonės stabilumas priklauso nuo personalo stabilumo. Darbuotojų ir darbdavių santykiai turi būti pagrįsti partneryste, ir nė vienas darbdavys nėra suinteresuotas kenkti darbuotojams ar jų engti. „Aš kaip darbdavys suinteresuotas darbingu, sveiku ir dirbančiu darbuotoju, tai yra pagrindinis dalykas, antras dalykas – darbuotojas taip pat yra suinteresuotas darbu bei iš jo gaunamomis pajamomis, tad būtent tik dirbdamas jis gali padidinti savo pajamas.“ – pabrėžė V. Zimnickas.

Anot P. Grėbliausko, 2009 m. kovo 17 d. profesinės sąjungos trišalės tarybos posėdyje pritarė darbo santykių lankstesniam reguliavimui kolektyvinėmis sutartimis. Trišalės tarybos posėdyje buvo pritarta, kad iki 2010 m. gruodžio 31 d. per kolektyvinę sutartį bus galima padaryti tam tikras nuolaidas: nustatyti darbuotojui ne visą darbo laiką, o jam nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, nutraukti darbo sutartį; kolektyvinėje sutartyje nustatyti sąlygas, kurioms esant darbdavys turi teisę laikinai perkelti darbuotoją į kitą darbą be darbuotojo sutikimo; numatyti atvejus, kada darbo grafikai gali būti nesudaromi ir kt. Teisininko teigimu, Lietuvoje bandoma pritaikyti Skandinavijos šalyse taikomą darbo lankstumo modelį „Flexicurity”, kuris palengvina darbuotojų atleidimą iš darbo. Tačiau šiose šalyse daugiau nei pusė bendrojo vidaus produkto (toliau tekste – BVP) grįžta visuomenės reikmėms, t.y. užimtumo fondui. Tuo tarpu Lietuvoje tam skiriama tik 1/3 BVP.

Bedarbių skaičius Lietuvoje

	2004 m.	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m. balandžio mėn. duomenys
Bedarbiai	184,400	132,900	89,300	69,000	94,300	186,500

Šaltinis: Statistikos departamentas

Bedarbiai pagal darbo netekimo priežastis

	2004	2005	2006	2007	2008
Buvo atleisti iš darbo	42,4	25,0	13,2	7,2	10,5
Pasibaigė terminuota darbo sutartis	41,0	28,6	18,0	10,1	10,2
Kitos priežastys	51,1	42,1	32,1	37,1	52,2

Šaltinis: Statistikos departamentas „Darbo jėga, užimtumas ir nedarbas 2008 m.”

Kodekso pakeitimai naudingi tik darbdaviams

Pasak G. Bužinsko, kai kurie siūlomi pakeitimai akivaizdžiai leis įtvirtinti darbdavių savivalę. Darbdavys turi žymiai daugiau finansinių ir organizacinių galimybių, todėl darbo kodekse yra įtvirtinta koncepcija, kad darbuotojas yra silpnesnioji darbo teisinių santykių pusė. Jeigu šie siūlymai būtų įdiegti, tada darbuotoją būtų galima vadinti ne silpnesniąja, o apskritai beteise darbo teisinių santykių puse. „Saulėlydžio“ komisijos pateikti pasiūlymai atspindi darbdavių poziciją, kadangi siūlomomis pataisomis siekiama įtvirtinti darbo teisinių santykių reguliavimą, kuris būtų patogus darbdaviams, tuo tarpu darbuotojams lygiaverčių nuolaidų nedaroma. „Šitie siūlymai yra palankūs tik darbdaviams, o ne darbuotojams, todėl iš esmės juos reikėtų vertinti neigiamai.“ – teigė G. Bužinskas. Jo nuomone, žyminio mokesčio įvedimas darbuotojams, kurie teikia ieškinius dėl stambių su darbo užmokesčiu susijusių sumų prisiteisimo iš darbdavio praktiškai reikštų, kad darbuotojas yra bejėgis. Toks darbuotojas atsiduria itin komplikuotoje situacijoje – jis negauna atlyginimo, yra neteisėtai atleistas iš darbo, o tam, kad atlyginimas būtų išieškotas iš darbdavio, privalo sumokėti žyminį mokestį. Šios įstatyminės nuostatos įtvirtinimas reikštų pritarimą tokiai situacijai, kai darbuotojas niekada negalės išsiieškoti iš darbdavio jam priklausančių sumų.

Vis dėlto buvęs teisingumo ministras, doc. dr. G. Bužinskas, kai kuriems siūlymams pritaria. Jo nuomone, galima būtų pritarti tam, kad darbdavys galėtų skųsti darbo ginčų komisijos sprendimus, tokia praktika yra susiformavusi ir mūsų kaimyninėse šalyse. Dabartinis reguliavimas skųsti darbo ginčų komisijos sprendimus leidžia tik darbuotojui, o darbdaviui tokia teisė nėra suteikiama. Anot G. Bužinsko, protingumo, proporcingumo, lygiateisiškumo ir kiti kriterijai, kai kuriems pasiūlymams verčia pritarti, tačiau pabrėžia, kad darbo santykių liberalizavimas turi būti pasiektas darant nuolaidas abiem pusėm.

Siūlomi Darbo kodekso pakeitimai tarptautiniame kontekste

Doc. dr. G. Bužinsko nuomone, nebūtų sunku surasti šių „Saulėtekio“ komisijos siūlomų kodekso pakeitimų priešpriešų su Tarptautinės darbo organizacijos standartais, konvencijomis ar rekomendacijomis. Dabartinis darbo kodeksas – tai ne tik Lietuvos dirbančiųjų pasiekimas. Jame atsispindi visų šalių per daugelį metų iškovoti pasiekimai įteisinti darbuotojų garantijas ir apriboti darbdavių savivalę. Lietuva laikosi panašių standartų kaip ir visos šalys darbo teisinių santykių srityje, todėl bet koks nukrypimas nuo galiojančių standartų būtų pastebėtas ir Tarptautinėje darbo organizacijoje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorius Valdas Rupšys teigia, kad Lietuvos Respublikos įstatymai negali pažeidinėti jokių tarptautinių įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė valstybė, todėl ir šie siūlomi darbo kodekso pakeitimai negali prieštarauti Lietuvos Respublikoje galiojantiems tarptautiniams teisės aktams. Paklaustas, kokios aktualijos šiuo metu sprendžiamos Tarptautinėje darbo organizacijoje, V. Rupšys atsako, kad nesenai Lietuva ratifikavo keletą konvencijų (tarp jų ir susijusių su darbo santykiais). Anot V. Rupšio, galima būtų pastebėti tendenciją, kad dauguma šalių siekia atsisakyti senovinių (stagnacinių) konvencijų, o požiūris į darbo santykius tampa lankstesnis. Be to, tos šalys, kuriose darbo santykiai sustabarėję, šiuo metu susiduria su darbo teisinių santykių liberalizavimo problema, tuo tarpu kitos šalys, įskaitant ir Lietuvą, ieško išeities, kad darbo santykiai atitiktų susidariusią ekonominę situaciją.

Gegužės 27 dieną Vyriausybė pritarė siūlymui leisti darbdaviams neriboti viršvalandžių, laisviau išdėstyti darbo laiką. Tuo tarpu kiti darbo santykių reguliavimo klausimai, nerandant sutarimo tarp visų suinteresuotų grupių atstovų, vis dar svarstomi.

 

Šaltinis:
www.infolex.lt