Seminarą pradėjęs ministerijos sekretorius Rimantas Kairelis kalbėjo, kad kolektyviniai darbo santykiai – gera priemonė spręsti sunkmečio problemas, todėl gaila, kad Lietuvoje kol kas jie nėra labai išvystyti, trūksta informacijos apie tai, kas, kaip ir kodėl turi būti daroma.
Darbo ir socialinių tyrimo instituto specialistė Inga Blažienė pristatė Europos darbo tarybų įstatymo taikymo Lietuvoje tyrimą. Buvo pateikti Europos profesinių sąjungų instituto duomenys, rodantys, kad 2008 m. Europoje buvo 2300 įmonės, kurios atitiko direktyvoje apibrėžtus Europos mastu veikiančios įmonės (įmonių grupės) kriterijus. 830-imtyje įsteigtos Europos darbo tarybos. To paties instituto duomenimis 2008 m. Lietuvoje nebuvo nei vienos įmonės, atitinkančios tokius kriterijus, kurios kontroliuojančios įmonės buveinė būtų Lietuvoje. Darbo ir socialinių santykių institutas suabejojo tokia išvada ir Lietuvoje rado bent tris tokias įmones, tačiau jų vadovai sakėsi arba problemas puikiai išsprendžiantys ir patys, įmonės viduje arba apskritai nežinojo, kas tos Europos darbo tarybos ir kam jos reikalingos.
Teisės fakulteto prodekanas Tomas Davulis pažymėjo, kad direktyva orientuota į priežastis, o Darbo kodekse jau užfiksuota gynyba nuo pasekmių. Svarbu, kad didelių įmonių valdžia nepriiminėtų sprendimų nepasitarusi su darbuotojų atstovais, o Europos darbo tarybos ir suteikia tokią galimybę. Diskusijose pasisakę įeinančiu į Lietuvos maistininkų profsąjungą įmonių Kraft Foods Lietuva bei Calsberg (Kalnapilis – Tauras) Europos darbo tarybų atstovai vardijo Europos tarybų buvimo privalumus ir pateikė daug praktinių pavyzdžių.
Antrojoje seminaro dalyje VU Teisės fakulteto docentė D. Petrylaitė pristatė Darbo tarybų aukštesniam nei įmonės lygmenyje galimybių vertinimą. Tyrimo rezultatai dar karta patvirtino profsąjungu poziciją įrodė mokslininkės išsikeltą hipotezę – kalbant apie aukštesnį nei įmonės lygmenį tarptautiniai dokumentai mini tik profesines sąjungas, o dėl kitų darbuotojų atstovavimo formų nutylima. Visuose dokumentuose pabrėžiama, kad Darbo tarybos atstovauja darbuotojus tik įmonės lygyje, o aukštesnio lygio derybos – profesinių sąjungų prerogatyva. I. Blažienė kalbėjo, kad atlikti tyrimai parodo, kad Darbo tarybų nariams trūksta patirties ir žinių, jie nežino kaip bendrauti ir tartis su darbdaviu. Todėl didesnį dėmesį reiktų skirti įmonės lygmeniui. Visi vieningai sutarė, kad būtina skirti daugiau dėmesio profesinių sąjungų ir darbo tarybų bendradarbiavimui. T. Davulis apibendrino, jog nėra prasminga šias darbuotojų atstovavimo formas vienodinti, siekti susiliejimo ar funkcijų dubliavimo. Juk ir vakarų valstybėse darbo taryboms suteikiamos informavimo ir konsultavimo teisės, o profesinės sąjungos veda derybas dėl kolektyvinės sutarties.
Darbo tarybų ir profesinių sąjungų bendradarbiavimą buvo galima stebėti ir pačiame renginyje. Pasibaigus seminarui LMP atstovai susitiko su „Vilniaus degtinės“ darbo tarybos atstove. Pokalbio metu buvo rasta daug bendrų problemų bei sąlyčio taškų, todėl nutarta vėl susitikti, bei pabandyti kartu išspręsti kylančius neaiškumus.
Inga Ūsaitė
LMP pirmininkės padėjėja