Be jos posėdyje svečiavosi Prezidento referentė Dalia Gumbinienė, Finansų ministerijos valstybės sekretorius Giedrius Rimša, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė Audronė Morkūnienė, šios ministerijos Darbo departamento direktorius Romas Kancevičius, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Jašinskienė, jos pavaduotojas Romualdas Žukovskis, Lietuvos darbo federacijos vadovas Vydas Puskepalis.
S.Kondrotas savo pranešime išdėstė svarbiausius Vyriausybės uždavinius: subalansuoti biudžetą ir tuo pat metu – gaivinti ekonomiką. A.Morkūnienė išdėstė naujausius mokestinių įstatymų pakeitimus. G.Rimša pakomentavo Finansų ministerijos kompetencijoje esančius profsąjungų reikalavimus. Daugiausiai dėmesio susilaukė jo argumentai dėl progresinės gyventojų pajamų mokesčio sistemos. Pasak sekretoriaus, jau dabar iš dalies yra realizuotas progresyvumas per naują neapmokestinamojo pajamų minimumo sistemą. O įvedus progresinę sistemą „pilnu mastu“ esą išaugtų šešėlinės ekonomikos mąstai.
Posėdžiui pirmininkaujantis LPSK vadovas Artūras Černiauskas po G.Rimšos pasisakymo priminė, jog yra paskaičiavimai ir jie įteikti finansų ministrui, rodantys, kad sekretoriaus išgirta dabartinė gyventojų pajamų mokesčio sistema yra net mažiau progresyvi nei prieš tai buvusioji.
Vėliau svečiai atsakinėjo į raštu susirinkusiųjų pateiktus klausimus, nors iš vėlesnių replikų buvo aišku, kad atsakymai netenkina, o vieno posėdžio dalyvio teigimu, Finansų ministerijos sekretorius kai kurių nepatogių klausimų iš viso „nepastebėjo“.
Daugiausiai aistrų sukėlė Premjero patarėjos S.Kondrotas atsakymas į A.Černiausko klausimą, kada pagaliau bus sudarytos derybinės grupės dėl profsąjungų iškeltų ir mitinge Vyriausybei įteiktų reikalavimų, nes formalūs ministerijų „atsirašinėjimai“ nieko netenkinantys. Patarėjos teigimu, profsąjungos ne vienintelės siūlančios sudaryti darbo grupes, Vyriausybė esą gaunanti daug panašių pasiūlymų iš kitų gyventojų grupių. „Vien tik su profsąjungomis sudaryti darbo grupes… Bet yra Trišalė taryba, jūs privalote tuos klausimus diskutuoti Trišalėje taryboje, o kodėl dar reikia papildomų darbo grupių?“, – stebėjosi ji.
Maistininkų profsąjungos pirmininkei Gražinai Gruzdienei pasakius, jog logiškai po reikalavimų iškėlimo turėtų sekti derybos, S.Kondrotas teigė, kad tam esą trukdantys ir teisiniai dalykai, nes paskirtas derybininkas turėtų turėti visus Vyriausybės įgaliojimus, o tai neįmanoma, nes reikia visoje Vyriausybėje derinti šituos pasiūlymus. Pasak jos, „diskusijos gali būti, tačiau derybos šitokiame formate yra kaip ultimatumas“.
Vėliau ji bandė šiek tiek taisyti padėtį sakydama, kad Vyriausybė tikrai pasiruošusi išklausyti siūlymų, tačiau, jeigu jie tiesiogiai prieštarauja Vyriausybės programai, tai „apie kokias derybas tada galima kalbėti?“. Be to, pasak patarėjos, už partiją, su konkrečia programa esą balsavo dauguma Lietuvos piliečių.
„Man atrodo, kad 10 tūkst. žmonių, susirinkusiųjų Nepriklausomybės aikštėje buvo per mažas argumentas, kad mus reikia išklausyti, bandysim daugiau tada surinkti“, – apibendrindamas svečių kalbas ir jiems dėkodamas sakė A.Černiauskas.
Pradėdamas pristatinėti LPSK veiklos kryptis šiems metams pirmininkas kvietė atkreipti dėmesį į atmestiną Vyriausybės požiūrį į profsąjungų reikalavimus ir ragino pagalvoti apie naujus protestus. Kažkas iš salės pasiūlė protestuojant paminėti Gegužės 1 d.
Tarp pagrindinių veiklos krypčių A.Černiauskas minėjo narystės didinimą, aktyvų dalyvavimą sprendžiant nedarbo problemas, priešinimąsi darbuotojų padėties bloginimui. Kai masiškai atleidinėjami darbuotojai dar ir grubiai pažeidžiant jų teises, profsąjungų pareiga aiškinti žmonėms, kas jam priklauso, kokios jo teisės, kaip jam elgtis, – kalbėjo pirmininkas.
Vėliau kilusiose negausiose diskusijose buvo iškelta keletą pasiūlymų. Aukštaitijos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo atstovė Virginija Apanavičienė, piktindamasi nacionalinio transliuotojo tendencingumu (profsąjungų surengta akcija esą nebuvo tinkamai nušviesta) pasvarstė, ar nereikėtų į LRT tarybą pasiūlyti visuomeninį stebėtoją nuo profesinių sąjungų. Tiek A.Černiauskas, tiek Lietuvos radijo ir televizijos kūrybinių darbuotojų susivienijimo pirmininkė Diana Vipartienė teigė palankiai vertinantys LRT administracijos darbą, tačiau sutiko, jog profsąjungoms būtų pravartu turėti savo stebėtoją LRT taryboje.
Kauno regioninio centro pirmininkas Ramūnas Narbutas inicijavo LPSK struktūros keitimą, nes kalbant apie narystės augimą, struktūrą būtina pertvarkyti. Jis pasiūlė tuo klausimu sudaryti darbo grupę. A.Černiauskas ta proga priminė, jog kitais metais bus eilinis LPSK suvažiavimas, kuriame ir galima bus keisti įstatus, todėl jau reikią pradėti rengti įstatų pakeitimų projektą. Be to, jis paragino galvoti ir apie galimas kandidatūras į konfederacijos vadovų postus.
Pabaigoje kalbėjusi Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makaravičienė dėkojo Konfederacijos vadovams už pagalbą 24 tūkst. narių vienijančiai organizacijai ir paprašė padėti „reabilituoti“ pensininkus, t.y., kad jie įstatymiškai galėtų būti profsąjungų nariais (šiuo metu Profsąjungų įstatyme įtvirtinta, kad jais gali būti tik dirbantys žmonės). Ji taip pat įteikė asociacijos padėkos raštą LPSK pirmininko pavaduotojui Algirdui Kvedaravičiui.
R.Motiejūnaitė-Pekkinen