Profsąjungoms paprieštaravus įstatymų pataisoms, esą galinčioms suaktyvinti darbo rinką ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui, antradienį Trišalė taryba atsisakė palaiminti siūlymus pavėlinti bedarbio pašalpos mokėjimo terminą, sugriežtinti sąlygas bedarbiams gauti ligos išmokas ir keisti kai kurias kitas nuostatas. „Esame pritrenkti. Tokie pasiūlymai yra lyg sprogstamasis mišinys. Yra teigiamų dalykų, pavyzdžiui, parama darbuotojo mobilumui. Tačiau dėl jų pralaimėtų žmogus, turintis mažiausią kvalifikaciją ir pirmiausiai atleidžiamas“, – žurnalistams teigė Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė. |
Antradienį Trišalė taryba neeiliniame posėdyje diskutavo, kaip sunkmečiu paremti darbdavius ir išsaugoti darbo vietas. Posėdyje buvo svarstomi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengti Nedarbo socialinio draudimo ir Užimtumo rėmimo įstatymų pataisų projektai. Nesutarus dėl pakeitimų, projektai buvo grąžinti tobulinti.
Alternatyva – eiti vogti?
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisomis, anot ministerijos sekretoriaus Valdo Rupšio, siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui gaunant nedarbo išmokas ir paskatinti žmones įsitraukti į darbo rinką. „Kad žmonės, kurie nenori dirbti, pradėtų dirbti, kad stengtųsi išsaugoti darbo vietą“, – posėdyje kalbėjo pareigūnas.
Pakeitus įstatymą per metus esą būtų sutaupoma apie 12,4 mln. Lt. Šias lėšas norima skirti bedarbių pašalpoms didelio nedarbo savivaldybių teritorijose.
Šiuo metu nedarbo lygis siekia apie 7,8 proc. Pernai gruodį į darbo biržą ieškodami darbo kreipėsi 28,2 tūkst. žmonių – dukart daugiau negu per atitinkamą 2007 m. laikotarpį. Sausio 1 d. darbo biržoje buvo registruota 121,3 tūkst. ieškančiųjų darbo, iš jų bedarbio statusą turėjo 95 tūkst. asmenų. Didžiausias nedarbo lygis – taip vadinamose probleminėse teritorijose: Akmenėje, Druskininkuose ir Ignalinoje.
Darbdavių apklausos ir teritorinių darbo biržų gaunami pranešimai apie numatomus grupinius atleidimus manoma, kad ir toliau nedarbas augs.
Kaip teigiama pataisų aiškinamajame rašte, pastaruoju metu išryškėjo neigiamos tendencijos, jog kai kurios bedarbio pašalpos skyrimo sąlygos neskatina aktyviai ieškoti darbo. Krizė verčia kuo efektyviau naudoti biudžeto lėšas, todėl esą svarbu sudaryti sąlygas, kurios užtikrintų bedarbių socialinę apsaugą, bet nesudarytų galimybių piktnaudžiavimams.
Šiuo metu bedarbiams, atleistiems darbdavių iniciatyva dėl jų pačių kaltės, nedarbo išmoka skiriama po 3 mėnesių nuo įsiregistravimo darbo biržoje dienos, o atleistiems šalių susitarimu arba darbuotojo pareiškimu – nuo aštuntos po įsiregistravimo dienos.
Bedarbiai gali pakartotinai gauti pašalpą po 12 mėnesių nuo jos neskyrimo arba nutraukimo dienos, jei per šį laiką nedirbo. Besimokantys bedarbiai gauna ir mokymo stipendiją.
Pataisomis siūloma dukarti pailginti laiką, kuomet pradedama mokėti bedarbio pašalpa. Žmonėms, atleistiems dėl jų pačių kaltės, siūloma išmoką skirti po 6 mėnesių nuo įsiregistravimo darbo biržoje dienos, o atleistiems iš darbo darbuotojo pareiškimu arba šalių susitarimu, – po 3 mėnesių. Tai esą skatintų žmones ieškoti darbo, o ne laukti pašalpos.
„Kaip jie gyvens pusę metų? Eis vogti?“ – išgirdęs šį siūlymą replikavo vienas posėdžio dalyvis. Anot V. Rupšio, kai žmogus neturi pajamų, pradeda veikti kita sistema – socialinės paramos.
Lietuvos profsąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Kvedaravičius savo ruožtu siūlė mažinti bedarbiams mokamas išmokas, bet nevėlinti jų gavimo pradžios: „Iš ko jis gyvens? Jis juk padarys nusikaltimą.“
Tuo tarpu Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius, be kita ko, siūlo sekti Estijos pavyzdžiu ir, darbuotoją atleidus dėl etatų mažinimo ar net šalių susitarimu, pirmus mėnesius mokėti 70 proc., po to iki vienerių metų – 50 proc. vidutinio buvusio atlyginimo dydžio pašalpą.
SADM taip pat siūlo bedarbiams, gaunantiems pašalpą, mokymosi laikotarpiu skirti arba šią išmoką (ji siekia vidutiniškai 590 Lt), arba stipendiją (ji sudaro 0,7 minimalios algos dydžio – 560 Lt).
Padaugėjo „sergančiųjų“
Be to, pataisomis norima sugriežtinti sąlygas bedarbiams gauti nedarbingumo pažymas. Kaip posėdyje teigė V. Rupšys, dabar jomis piktnaudžiaujama: „Žmonės pradėjo masiškai sirgti. Lyginant su planuota suma, ligos išmokos išaugo 17 mln. Lt. Darbdaviai, naudodamiesi esama situacija, siūlo žmonėms imti ligos lapelius ir dalį naštos permesti „Sodrai“.
Darbo birža pastebi dar vieną neigiamą tendenciją – didėja atleistųjų šalių susitarimu skaičius. Iš pernai įregistruotų 214,2 tūkst. bedarbių net 65,8 proc. buvo atleisti šalių susitarimu (2007 m. – 44,4 proc.)
„Šį rytą atėjo 40-metė moteris ir verkdama papasakojo, kad ketvirtadienį dešimčiai moterų liepė išeiti savo noru. Devynios išėjo. Arba „Venta“ Šiauliuose – per dvi savaites atleido 200 žmonių šalių susitarimu. Ir norime įvesti ilgesnį pašalpų negavimo terminą. Tai nesąžininga“, – kalbėjo G. Gruzdienė.
Šiuos priekaištus V. Ručys atrėmė teigdamas, jog valstybė siekia, kad žmonės stengtųsi išlaikyti savo darbą. „Matome, kaip darbuotojai „savo noru“ išeina“, – replikavo profsąjungos vadovė. „Žmonės turi kovoti už savo teises“, – atkirto ministerijos sekretorius.
Kaip vėliau G. Gruzdienė teigė žurnalistams, šiais pakeitimais valdžia skatina nepasitenkinimą. „Atleisti žmonės neturi ne tik pajamų, bet dažnai ir santaupų. Nori nukelti pašalpos mokėjimo terminą, o kaip gyventi, nežinia“, – piktinosi ji.
G. Gruzdienė kritikavo praėjusių metų pabaigoje paskubomis palaimintą mokesčių reformą, dėl kurios paprasto darbininko piniginė pasipildė 17 Lt, o didžiulius atlyginimus gaunančiųjų – ir daugiau nei 300 Lt.
Panaikinus keletą ilgųjų savaitgalių, Vyriausybė pasiūlė sumažinti minimalų valandinį darbo užmokestį nuo 4,85 Lt iki 4,71 Lt. Darbdaviai su tuo sutinka, tačiau profsąjungos nepritaria.