Krizės įveikimo plano projekto preambulėje apie ekonomikos recesiją Lietuvoje vadovaujamasi neįvardintų ekspertų vertinimu ir prognozėmis.

Niūrios prognozės – pretekstas naujajai Vyriausybei imtis išties drastiškų veiksmų įgyvendinant šį krizės įveikimo planą.

Susipažinus su internete skelbiamu plano projektu, tenka apgailestauti, kad plano autoriai esamą ir artėjančią ekonominę ir socialinę krizę numato įveikti tik sprendžiant valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimą.

Siūloma 10-15 procentų sumažinti darbo užmokestį biudžetininkams /jų per 400 tūkst./, bet nesiūloma mažinti biurokratų skaičiaus.

Lietuvoje tai pirmas atvejis, kai valdžia mažina darbo užmokestį. Toks žingsnis garantuoja socialinę visuomenės įtampą.

Siūloma mokesčių reforma – visi mokesčiai vienodi, bet didesni, irgi skirti valstybės biudžeto problemas spręsti.

Akivaizdu, kad infliacijos, prekių ir paslaugų kainų augimo akivaizdoje, visuminė mokesčių našta ir piliečiams, ir verslui sumažins vienų perkamąją galią, o kitų galimybes tęsti verslą.

Plano autoriai ignoruoja makroekonomikos dėsnį, kad ekonomiką skatina paklausa, o paklausą skatina didėjančios, o ne mažėjančios žmonių pajamos.

Neaiškus neapmokestinamų pajamų dydžio progresinis reguliavimas, dėl manipuliavimo deklaruojamomis pajamomis galimybės.

Profesines sąjungas ir darbuotojus turėtų jaudinti plano projekto nuostata, kad „Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane numatyti veiksmus…, liberalizuojančius darbo santykius.“

Šypseną sukelia kai kurios dokumente naudojamos sąvokos. Pvz.: „Sumažinti valdininkų „į rankas“ gaunamas pajamas, vidutiniškai 15 procentų.

Plano projektas, apskritai, paruoštas nekvalifikuotai. Gal dėl skubėjimo?

Gaila, kad plane ignoruojamas socialinis dialogas bei socialinių partnerių dalyvavimas įveikiant krizę, skatinant ekonomikos ir žmonių gerovę.

Pirštinė mesta – teks ją pakelti…

 

Algirdas Kvedaravičius,

Lietuvos profesinių sąjungų pirmininko pavaduotojas