Susitikimo metu buvo skaitomi pranešimai įvairiomis temomis – pristatoma Tarptautinė sveikatos priežiūros direktyva (cross-border Health Care Dirrective), atnaujinama informacija susijusi su Europos teisingumo teismo sprendimais, priimtais bylose dėl kolektyvinių darbuotojų veiksmų, vyko diskusija dėl perkeltų darbuotojų direktyvos (Posting Workers Directive) ir jungtinės bei atskirosios atsakomybės. Darbo grupė diskutavo apie darbo teisės pasikeitimus bei reformas Europos sąjungos šalyse, lankstaus užimtumo saugumą (flexicurity) ir kita.

Susitikimo metu daugiausia dėmesio skirta Europos Teisingumo Teismo formuluojamai teisės aiškinimo doktrinai ir pasikeitimams teisinėje darbo santykių reguliavimo bazėje. Europos profesinių sąjungų konfederacijos teisės patarėja, Severine Picard, pristatė pranešimą apie tai, kaip būtų galima išvengti Europos teisingumo teismo įtakos nacionalinėje teisėje ir kvietė diskutuoti šia tema Europos profesinių sąjungų atstovus. Pranešimas parengtas remiantis Švedijos, Danijos, Vokietijos, Liuksemburgo ir kitų šalių, kurių darbdaviai bylinėjosi su darbuotojais ir jų ginčas buvo pasiekęs Europos teisingumo teismą, pavyzdžiu. Diskutuota apie kolektyvinių darbuotojų veiksmų sukeliamus padarinius darbdaviams, bei kaip darbdavių interesus Europos sąjungoje gina Europos teisingumo teismas. Belgijos, Liuksemburgo atstovai išreiškė didelį susirūpinimą, dėl Europos teisingumo teismo praktikos riboti galimybę darbuotojams streikuoti ir kitaip kolektyviai ginti savo interesus. Belgijos atstovas pažymėjo, kad tokia Europos teisingumo teismo praktika gali priversti socialinius partnerius perkelti ginčus į teismą, nors pastaruoju metu to pavykdavo išvengti. Prancūzijos atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad jų šalyje teisė streikuoti yra įtvirtinta konstitucijoje ir joks Europos teisingumo teismas ar jo praktika Prancūzijos darbuotojų nebaugina, tačiau beveik visų šalių atstovai priminė prancūzui, kad Europos sąjungos teisei paprastai teikiama pirmenybė, ypatingai jei Europos sąjungos teisę aiškina Europos teisingumo teismas. Didžiosios Britanijos atstovas „paguodė“ susitikimo dalyvius, kad jų šalyje darbuotojų kolektyviniai veiksmai panašiai ribojami nacionalinės teisės jau seniai ir „pasidžiaugė“ suvienodintomis sąlygomis.

Susitikimo pabaigoje vykusioje diskusijoje aptarta pasaulį krečiančios finansų krizės įtaka pertvarkant darbo teisę Europos sąjungos šalyse. Dauguma susitikimo dalyvių pranešė apie tai, kad jų vyriausybės ėmėsi priemonių ir planuoja ganėtinai kardinalius darbo teisės pakeitimus. Delegatai išreiškė susirūpinimą, kad įgyvendinant lankstaus užimtumo saugumą (flexicurity), vis daugiau dėmesio skiriama lankstumui, suteikiant darbdaviams daugiau galimybių manipuliuoti darbuotojais ir vis labiau pamirštamas darbuotojų socialinis saugumas, tokiu būdu iškreipiama ir pati flexicurity idėja. Atkreiptas dalyvių dėmesys, kad pasaulinės finansų krizės akivaizdoje, šalių narių vyriausybės gali imtis pernelyg liberalių veiksmų, todėl būtina atidžiai stebėti situaciją ir saugoti darbuotojų interesus.

Europos profesinių sąjungų konfederacijos sekretorė, Cateleine Passchier, pristatė Europos komisijos rengiamą Darbo laiko direktyvą (Working Time Directive), perspėjo apie šios direktyvos pakeitimų keliamas grėsmes, atkreipė susitikimo dalyvių dėmesį į itin liberalų Europos sąjungos komisijos požiūrį į darbuotojų socialines garantijas. C.Passchier paragino nacionaliniu mastu veikiančias profesines sąjungas imtis aktyvių veiksmų viešinant informaciją nacionaliniu lygiu apie galimą neigiamą įtaką darbuotojų socialinėms garantijoms priėmus siūlomos redakcijos Darbo laiko direktyvą.

Parengė Martynas Austys