Metinės infliacijos lygį spalį daugiausia lėmė 12,5% brangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 21,3% – būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro, 10,3% – transporto grupių prekės ir paslaugos ir 3,9% pigę drabužiai ir avalynė.
Vartojimo prekės per metus brango 9,9%, paslaugos – 12,5%. Praėjusį spalį vidutinė metinė infliacija sudarė 10,8%, kuomet rugsėjį siekė 10,6%.
„Infliacija lėtina tempą, bet dar šokdins namų ūkius. Rudenį, vien šilumos kainų augimas infliaciją didins apie 1,4 procentinio punkto, elektros brangimas nuo kitų metų pradžios dar pridėtų apie 0,5 procentinio punkto, o bendras energijos šaltinių brangimas gali siekti apie 2,5-3%. Todėl, net susiveržus diržus, tikėtis staigaus infliacijos tempų kritimo Lietuvoje neverta. Kitų metų pabaigoje infliacija gali „suvalgyti“ ir visą atlyginimų augimą, taigi perkamoji namų ūkių galia net smuks“, – sako Jekaterina Rojaka, Dnb NORD banko vyresnioji analitikė.
Paskutinius šių metų mėnesius metinė infliacija vėl augs, spaudimas jai mažės nuo kitų metų, teigia „Swedbank“ banko Lietuvoje analitikai.
„Didžiausią poveikį spalio infliacijai turėjo nuo mėnesio vidurio prasidėjęs brangesnis šildymo sezonas. Visą jo poveikį infliacijai matysime tik lapkritį“, – teigia Lina Vrubliauskienė, banko Lietuvoje analitikė.
2007 m. metinė infliacija:
Spalis 7,6%
Lapkritis 7,8%
Gruodis 8,1%
2008 m.
Sausis 9,9%
Vasaris 10,8%
Kovas 11,3%
Balandis 11,7%
Gegužė 12%
Birželis 12,5%
Liepa 12,2%
Rugpjūtis 12%
Rugsėjis 11%
Spalis 10,5%
1997 m. vasarį metinė infliacija sudarė 10,7%, vėliau mažėjo ir vėl ėmė kilti 2007 m.
Šaltinis: Statistikos departamentas
