Atsakant į šį klausimą, svarbu pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas (DK) užtikrina kiekvienam darbuotojui teisę į skirtingas poilsio laiko rūšis (DK 157 str.). Tarp jų – teisę į kasmetinį poilsio laiką (atostogas, švenčių dienas) bei teisę į savaitės nepertraukiamąjį poilsį (šeštadienį ir sekmadienį). Šios poilsio laiko rūšys neįskaitomos viena vietoje kitos, nėra viena kita kompensuojamos. Ką tai reiškia?
Darbuotojas, kuris turėtų dirbti penktadienį, liepos 7 dieną, vietoje šios dienos dirbs šeštadienį, liepos 1 dieną. Šis šeštadienis turėtų būti savaitės nepertraukiamojo poilsio diena, tačiau ji Vyriausybės nutarimu perkelta į artimiausią penktadienį, tad bus kompensuota liepos 7 dieną. Tuo tarpu tiems, kuriems dėl tam tikrų priežasčių liepos 7 dieną turėtų būti, tarkime, kasmetinių atostogų diena, liepos 1 diena nėra kompensuojama.
Vadinasi, jeigu toks darbuotojas dirbs šeštadienį, liepos 1 dieną, jis to šeštadienio, kaip vienos savaitės nepertraukiamojo poilsio dienos, negaus, ši diena jam kompensuota nebus.
Tai reikštų, kad darbuotojas būtų verčiamas dirbti savaitės nepertraukiamo poilsio metu, kas yra draudžiama (DK 161 str. 6 d.).
Kai išimtiniais, griežtai DK 161 str. 6 d. nurodytais atvejais darbuotojui vis dėlto tenka dirbti šiomis dienomis, už tai kompensuojama DK 194 str. 1 d. nustatyta tvarka: mokama ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną, arba tą dieną prijungiant prie kasmetinių atostogų.
Taigi darbdavio nurodymas dirbti šeštadienį, liepos 1 dieną, tiems, kurie turi atostogauti liepos 7 dieną (arba dėl kitų priežasčių negalėsiantiems pasinaudoti liepos 7 diena kaip savaitės nepertraukiamojo poilsio už birželio 27 – liepos 2 dienų darbo savaitę diena) vertintinas kaip visų išvardytų DK straipsnių pažeidimas.
Dėl to darbdaviui grėstų administracinė atsakomybė pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 str., darbuotojas turėtų teisę reikalauti kompensuoti darbą tą diena taip, kaip numato DK 194 str. 1 d., o taip pat neatmesčiau galimybės prisiteisti ir padarytą darbuotojui moralinę žalą (teismo tvarka).
Antonas Kviatkovskis,
Valstybinės darbo inspekcijos Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojas
www.DELFI.lt
