Šių metų pradžioje užsakyta galimybių studija tokiam perdavimui įvertinti pirmadienį buvo viešai pristatyta sostinės savivaldybėje. Minėtą studiją atliko konsorciumas sudarytas iš UAB „Žabolis ir partneriai“, advokatų kontoros Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai bei niekam nežinomos VšĮ Sveikatos priežiūros vertinimo nepriklausomos agentūros.

Studijos rengėjai pripažino, jog vienintelė priežastis, pateisinanti poliklinikų perdavimą koncesijų pagrindu, yra prielaida, kad privatūs asmenys sugebės geriau organizuoti įstaigų darbą.

Pasak Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininko Mariaus Dagio, Naujosios Vilnios ir Karoliniškių poliklinikų perdavimas koncesininkui investicine prasme tiek savivaldybei, tiek ir poliklinikoms kainuotų daugiau, nei investicijos, kurios būtų atliekamos per savivaldybės kreditavimą ar garantiją.

Anot M.Dagio, galimybių studijoje numatyta 8 procentų investicijų grąža koncesininkui, tuo tarpu bankų palūkanų norma yra tarp 4 ir 6 procentų. Kitaip tariant, pagal siūlomą modelį savivaldybė ir poliklinikos koncesininkui sumokės daugiau nei sumokėtų už banko paskolą.

Galimybių studijos rengėjai nepateikė dviejų poliklinikų veiklos optimizavimo galimybių, esą to jų  neprašė savivaldybė. Savivaldybės atstovai pareiškė, kad Naujosios Vilnios ir Karoliniškių poliklinikų veiklos tobulinimas nėra svarstomas.

Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) Vilniaus skyriaus vadovės D.Baranovskajos teigimu, galimybių studijoje paminėta dar keletas punktų, keliančių abejones dėl planuojamo perdavimo skaidrumo.

„Studijos rengėjai nurodo, kad darbo užmokestis bus mažinimas 15 procentų ir tuo pat metu teigia, kad sveikatos priežiūros paslaugų apimtis nesikeis. Tokie teiginiai kertasi su logika, ypač atsižvelgiant į ženklų medicinos darbuotojų trūkumą ir būtinybę didinti jų darbo užmokestį“, – sako LSSO atstovė.

Be to, slaugytojų profesinėms sąjungoms sostinės savivaldybė atsisako pateikti pirmąją galimybių studijos dalį, kurioje turėtų būti nurodyti motyvai ir analizė. Pateiktoje studijos antrojoje dalyje pateikiamos tik išvados, kurios, pasak M.Dagio, viena kitai prieštarauja.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai, kurios narė yra LSSO, neaišku, kodėl kiekvienu atveju yra siūloma įsteigti naują uždarąją akcinę bendrovę kaip koncesininką, o ne sudaryti koncesijos sutartis su esančiomis sveikatos priežiūros privačiomis įmonėmis. Pavyzdžiui, UAB „Ambulansas“ valdo greitosios pagalbos stotis tiesiogiai, net nepasitelkdamas filialų.

Pasak M.Dagio, ataskaitos siūlymas dėl naujų uždarųjų akcinių bendrovių steigimų yra tiesiogiai susijęs su įprastine koncesininko rizikos apribojimo schema. Komercinės nesėkmės atveju konkrečiam tikslui įsteigta įmonė nesugebės įvykdyti didžiosios dalies įsipreigojimų ir bankrutuos, tokiu būdu išvengiant realios investitorių atsakomybės.

Studijos rengėjai visiškai neatsižvelgia į aplinkybę, kad pirminė sveikatos priežiūra yra visuomeninio intereso paslauga, jos teikiamų paslaugų pobūdis ir spektras yra labai svarbus visuomenei.

„Tikėtina, kad atsisakymas pirminėje sveikatos priežiūroje teikti nepelningas paslaugas gali padaryti esminę žalą visuomenės interesams ir pacientams“, – sako Lietuvos slaugos specialistų organizacijos Vilniaus skyriaus vadovė D.Baranovskaja.

Lietuvos slaugos specialistų organizacija nėra prieš medicinos įstaigų perdavimą privačiam sektoriui, tačiau tai negali būti vykdoma pacientų sveikatos ir darbuotojų sąskaita. Prieš priimant tokius sprendimus būtina kruopščiai ir skaidriai įvertinti jų poveikį gyventojams ir darbuotojams.