Minimalią mėnesinę algą siūloma didinti iki 600 litų

Projekte siūloma nuo 2006 m. liepos 1 d. darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose ir organizacijose pagal darbo sutartis, nustatyti minimaliąją mėnesinę algą – 600 litų (dabar galiojantį dydį 550 Lt padidinant 9 proc.) ir minimalųjį valandinį atlygį – 3,65 lito (dabar galiojantį dydį 3,28 Lt padidinant 11 proc.) lito.


„Minimalų darbo užmokestį būtina nuolat didinti. Lietuva neturi tapti tik pigios darbo jėgos šalimi. Tik nuolat didėjant atlyginimams išlaikysime savo šalyje mums reikiamus darbuotojus, be kurių neįmanoma mūsų šalies ekonomikos plėtra“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė.


Valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams, kurių darbo užmokestis priklauso nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio, MMA siūloma toliau palikti 430 litų ir atitinkamai minimalųjį valandinį atlygį – 2,62 lito.


MMA padidinimui iki 600 litų nuo 2006 m. liepos 1 d. valstybės biudžete yra numatyta apie 31 mln. litų.


Minimalios mėnesinės algos didinimui iki 600 litų nuo šių metų liepos 1 d. Trišalė taryba pritarė pernai gruodį. Pagal Darbo kodeksą Vyriausybė gali tvirtinti minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžius, atsižvelgdama į Trišalės tarybos teikimą.


Paskutinį kartą MMA buvo padidintas nuo praėjusių metų liepos – nuo 500 iki 550 litų. Vyriausybės 2004-2008 metų programoje yra numatyta, kad MMA pasiektų 800 litų per mėnesį 2008 m.


Pasak ministrės, MMA ir minimalaus valandinio atlygio padidinimas paspartintų tolesnį Lietuvos ūkio vidutinio darbo užmokesčio augimą ir sumažintų darbo užmokesčio skirtumus tarp Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių.


Pernai BVP išaugo 7,5 proc. Vidutinis mėnesinis šalies darbuotojų bruto darbo užmokestis 2005 m. IV ketvirtyje sudarė 1453,4 Lt ir, palyginti su 2004 m. IV ketvirčiu, išaugo 10,9 proc. 


Statistikos departamento duomenimis, minimalųjį darbo užmokestį ir mažiau gauna apie 20 proc. visų darbuotojų. Kadangi dalis darbuotojų, gaunančių MMA dirba ne visą darbo laiką, daroma prielaida, kad darbuotojų, kuriems mokamas minimalusis darbo užmokestis, skaičius galėtų sudaryti apie 10-11 proc. visų darbuotojų.