Parlamentarai kyla į kovą prieš dvigubas darbuotojų sutartis lrt

Seimo pavedimu VK jau maždaug metus atlieka visuomeninio transliuotojo veiklos auditą. LRT darbuotojams vis garsiau skundžiantis dėl savo socialinės padėties, Audito komitetas paprašė jo rezultatus pateikti dar pirmą šių metų pusmetį. Be to, šia problema paprašyta pasidomėti parlamentinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto.


„Ar toleruotina tokia tvarka, kai viešojoje įstaigoje, kuriai valstybė delegavo vykdyti tam tikras funkcijas, atlyginimas darbuotojams mokamas pagal autorines sutartis? Kontrolieriai mano, kad nelabai”, – DELFI sakė Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius.


Susidomėjo iš kompanijų perkamomis laidomis


Trečiadienį LRT kūrybinių darbuotojų profesinio susivienijimo vadovai įteikė komitetui pareiškimą, kuriame paprašė po audito atsakyti jiems į kai kuriuos iškilusius klausimus. Visuomeninio transliuotojo darbuotojai, be kita ko, panūdo sužinoti, ar pasirašant su jais ir darbo, ir autorines sutartis nebuvo nusižengta įstatymams.


Jie abejoja, ar sutartys su kai kurias laidas kuriančiomis prodiuserių kompanijomis yra ekonomiškai pagrįstos ir naudingos LRT, ar privataus asmens įmonės, kuri samdoma programų tinkleliui sudaryti, konsultacijos yra naudingesnės nei etatinio televizijos programų direktoriaus. Pasak darbuotojų, tai, jog LRT administracijai vadovaujančių asmenų ir jų giminaičių turimos įmonės teikia paslaugas visuomeniniam transliuotojui, sukelia interesų konfliktą ir pažeidžia etikos reikalavimus.


Savo pareiškime profesinio susivienijimo tarybos pirmininkė Diana Vipartienė ir Techninių darbuotojų profesinės sąjungos komiteto pirmininkas Juozas Neverauskas priminė, kad dar 2003 metais Valstybinė darbo inspekcija nustatė, jog LRT itin daug autorinių sutarčių buvo sudaryta pažeidžiant įstatymus. Daugelis šio transliuotojo darbuotojų ir dabar atlyginimą gauna pagal dvi – darbo ir autorinę sutartis.


Pagal tokią sistemą, kuri esą darbuotojui leidžia gauti didesnes pajamas, alga mokama daugumai Lietuvos žurnalistų. Už darbo sutartį mokamas minimalus atlyginimas, kuriam taikomas 33 proc. pajamų mokesčio tarifas, o už autorinę – honoraras, apmokestinamas tik 15 proc. pajamų mokesčio tarifu. Tačiau tokiu atveju darbuotojams priklauso tik tokios socialinės garantijos, kurios yra numatytos minimalią algą gaunantiems žmonėms. Kitaip tariant, jie gauna mažesnes ligos ir motinystės pašalpas, atostogpinigius, pensijas.


LRT priekaištaujama ne tik dėl nepakankamų socialinių garantijų darbuotojams, bet ir dėl to, kad šis transliuotojas, formaliai būdamas tik viešoji įstaiga, savaip naudoja iš biudžeto skiriamus pinigus, o valstybė tokiu būdu negauna dalies pajamų, sumokamų kaip mokesčiai.


Kaip teigiama D.Vipartienės ir J.Neverausko pareiškime, maždaug pusė Lietuvos televizijos laidų yra perkamos iš prodiuserinių kompanijų, kurios neretai naudojasi LRT studijomis ir šio transliuotojo darbuotojų paslaugomis. Tam kasmet išleidžiama apie 15 mln. litų. Audito komitetas paprašė LRT vadovybės pateikti detalią ataskaitą, kiek kuriai kompanijai sumokama už laidas.


LRT kasmet iš valstybės biudžeto gauna po keliasdešimt milijonų litų programoms rengti ir transliuoti. Tai sudaro apie du trečdalius visuomeninio transliuotojo pajamų. Likusios lėšos gaunamos iš reklamos, patalpų ir technikos nuomos.


Atlyginimai – ir 24 tūkst., ir tūkstantis litų


Visuomeninio transliuotojo vadovybės ir darbuotojų konfliktai dėl atlyginimų tęsiasi jau ne vienerius metus. Šiemet sausio viduryje per visuotinį susirinkimą darbuotojai griežtai pareikalavo pakelti algas.


Prieš porą metų po sėkmingai pasibaigusių LRT profsąjungų jungtinės atstovybės ir administracijos derybų bendras darbo užmokesčio fondas buvo padidintas 10 proc. Tačiau darbuotojams, dirbantiems pagal dvi sutartis, socialinės garantijos nepagerėjo. Todėl dalis LRT darbuotojų iki šiol reikalauja, kad vėl būtų grįžtama prie normalių darbo sutarčių.


Prieš kelias dienas buvo paskelbta, kad LRT kūrybinių darbuotojų profesinio susivienijimo ir Techninių darbuotojų profesinės sąjungos jungtinė atstovybė susitarė su visuomeninio transliuotojo vadovais dėl atlyginimo kėlimo. Pasak profesinių sąjungų, LRT darbuotojų atlyginimams padidinti šiems metams turėtų būti skirta 700 tūkst. litų.


LRT generalinis direktorius Kęstutis Petrauskis DELFI negalėjo patvirtinti tikslios sumos, tačiau sakė, kad darbo užmokestis darbuotojams bus keliamas palaipsniui.


Dar praėjusių metų pabaigoje LRT profesinių sąjungų jungtinė atstovybė, atsižvelgdama į kolektyvinės sutarties punktą derėtis dėl didesnių atlyginimų, šiuo klausimu kreipėsi į K.Petrauskį.


Pasak D.Vipartienės, tąkart profsąjungos išgirdo neigiamą atsakymą, o LRT Taryba pranešė, kad pinigų nebus, nes lėšos reikalingos televizijos programoms įvairinti. Anot Tarybos pirmininko Romo Pakalnio, papildomų lėšų darbuotojų atlyginimams bus skirta iš komercinių pajamų.


LRT darbuotojus itin papiktino VK atlikto tyrimo, kaip naudojami darbo užmokesčiui skirti pinigai viešosiose įstaigose, valstybės įmonėse ir akcinėse bendrovėse, kur valstybei priklauso daugiau nei pusė akcijų, rezultatai. Paaiškėjo, kad LRT generalinis direktorius 2004 metais kas mėnesį vidutiniškai gaudavo po beveik 7,8 tūkst. litų, finansų ir ekonomikos direktorė – 6,7 tūkst. litų, technikos centro direktorius – 5,4 t ūkst. litų, bendrųjų reikalų ir ūkio tarnybų direktorius – 4,8 tūkst. litų.


Komercijos direktoriaus darbo užmokestis, tuo metu kas mėnesį siekęs beveik 23,7 tūkst. litų, šokiravo ir auditorius, ir Seimo narius.


Kai kurie eiliniai LRT darbuotojai, pasak D.Vipartienės, per mėnesį uždirba mažiau nei po tūkstantį litų.
 
Eglė Digrytė, www.DELFI.lt