Lietuva pagal emigracijos mastus – pirmoji europos sąjungoje

2005 m. iš Lietuvos emigravo 15,6 tūkst. žmonių. Daugiausia Lietuvos gyventojų emigravo į Jungtinę Karalystę (4,2 tūkst.), Airiją (2,1 tūkst.), JAV (2,0 tūkst.), Vokietiją (1,5 tūkst.), Rusijos Federaciją (1,1 tūkst.), Ispaniją (0,8 tūkst.).


Per pastaruosius šešiolika metų (nuo 1990 m.) emigravo per 334 tūkst. šalies gyventojų. 1990-1993 m. didžiausi emigraciniai srautai buvo į Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą ir kitas buvusias Sovietų Sąjungos respublikas, o nuo 1994 m. – į Vakarus.


2005 m. iš Lietuvos emigravo 8 tūkst. moterų ir 7,6 tūkst. vyrų. Dėl emigracijos daugiausia prarandama darbingo amžiaus jaunimo. Pernai emigrantų tarpe penktadalį sudarė 25-29 metų amžiaus gyventojai, 20-24 metų amžiaus – 16,3 procento, 30-34 metų amžiaus – 12,9 procento ir 35-39 metų amžiaus – 8,8 procento, o 60 metų ir vyresnio amžiaus gyventojai – tik 2,9 procento.


Pernai šalyje vidutiniškai 1000-iui gyventojų teko 4,6 emigranto. Daugiausiai emigravo skaičiuojant 1000-iui gyventojų iš Visagino (16,3), Palangos miesto (10,5), Akmenės rajono (8,5), Klaipėdos miesto (8,4) savivaldybių, o mažiausiai – iš Rietavo (0,6), Molėtų rajono (1,0), Kalvarijos (1,3), Širvintų rajono (1,5) savivaldybių.


2005 m. į Lietuvą imigravo 6,8 tūkst. žmonių, tai 22,3 procento daugiau negu 2004 m. Daugiausiai į Lietuvą imigravo iš Jungtinės Karalystės (1,2 tūkst.), Rusijos Federacijos (0,9 tūkst.), Vokietijos (0,7 tūkst.), JAV (0,6 tūkst.), Baltarusijos (0,6 tūkst.). Imigrantų tarpe vyrai sudarė 56,3 procento. Didžioji imigrantų dalis (85%) – darbingo 15-59 metų amžiaus gyventojai.


Pernai šalyje vidutiniškai 1000-iui gyventojų teko 2 imigrantai. Šis rodiklis buvo didžiausias Visagino (9,1), Palangos miesto (6,9), Akmenės rajono (6,3), Klaipėdos miesto (4,6), Alytaus rajono (4,2) savivaldybėse.


Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2005 m. buvo gauta 410 prašymų (iš jų 292 pateikti pakartotinai) dėl prieglobsčio suteikimo, tai 48 mažiau negu 2004 m. Daugiausia prašymų 2005 m. pateikė Rusijos Federacijos (342), Afganistano (20), Nigerijos (12) piliečiai.


Išankstiniais Eurostato duomenimis, 2005 m. tik penkiose Europos Sąjungos valstybėse narėse migracijos saldo 1000-iui gyventojų buvo neigiamas: Lietuvoje (-2,6), Nyderlanduose (-1,2), Latvijoje (-0,5), Estijoje (-0,3) ir Lenkijoje (-0,3). Daugelio Europos Sąjungos valstybių gyventojų imigracija yra pagrindinė šalies gyventojų skaičiaus didėjimo priežastis, 1000-iui gyventojų migracijos saldo teigiamas: Kipre (27,2), Ispanijoje (15,0), Airijoje (11,4), Austrijoje (7,4), Italijoje (5,8), Maltoje (5,0).