R.lazutka: kur tikrasis profsąjungų skandalas?

Profsąjunga, pirmiausia, yra rinkos institucija. Jokia rinka negali būti efektyvi be tinkamų institucijų. Skaudžiausiai to Lietuvos žmonės buvo pamokyti, kai kapitalo rinka apsiribojo investicinių čekių bendrovėmis, o pinigus galima buvo skolinti vos ne tarpuvartėse. Naivu tikėtis, kad be profsąjungų, darbo rinka vis tiek veikia gerai ir čia neprarandami milijonai.


Pagrindinė profsąjungų funkcija – darbo pardavimas. Jeigu jis parduodamas netinkamai – reikia žiūrėti, kas ir kaip parduoda. Taip žvelgdami, netruktume pastebėti, kad daugelis Lietuvos gyventojų ekonominio gyvenimo problemų kyla kaip tik dėl to, kad jie savo darbą parduoda ne per profsąjungas, bet individualiai.   


Pirmiausia, individualiai parduodamas darbas juokingai pigus. Gana rytietiški ir santykiai darbo vietose. Kai darbuotojas neturi kur ieškoti užtarimo, viršininkas darbo našumą iš jo spaudžia ne tiek mokymu, ne finansiniu skatinimu, bet rėkimu, gąsdinimu ir kitomis žeminančiomis priemonėmis.


Individuali prekyba darbu nuostolinga ne tik atskiram darbuotojui, ji daro neigiamą įtaką įmonių efektyvumui ir viso ūkio raidai. Mažų atlyginimų sąskaita nurašomi klaidingų vadybos sprendimų nuostoliai. Kodėl įmonei investuoti į naujas technologijas, jeigu ES rinkoje dar galima konkuruoti mažais atlyginimais? Darbuotojams susivienijus į profsąjungas ir pareikalavus deramų algų visose įmonėse, paaiškėtų kurios iš jų efektyvios, kurios plūduriuoja rinkoje tik darbininkų išnaudojimo sąskaita. Bankrutavus nevykėlėms, jų vieta liktų modernioms, gebančioms mokėti tikrą darbo kainą.


Lietuvoje per šešiolika metų dar nebuvo rimtos diskusijos apie profesines sąjungas ir ką daryti, kad jos užpildytų darbo rinkas. Inteligentams, ko gero atrodo, kad tai tik kairiųjų politikų reikalas. Tačiau politikai vargu ar gali rūpintis profsąjungų stiprinimu, jeigu neasocijuotų darbuotojų engimas tik didina verslo galimybes remti partijas. Juo labiau, kad formaliai galima atmesti bet kokias pretenzijas dėl nepalankių sąlygų darbuotojų organizacijoms. Juk nuo vakarų Europos nusirašyti pakankamai gražūs darbo įstatymai.


Lietuviškos darbo rinkos raida rodo, kad to nepakanka. Pirmiausia, reikia bent pripažinti profsąjungų vaidmenį rinkos ekonomikoj, reikia atskleisti nuostolių mastus dėl necivilizuotų darbo santykių. Gal jie būtų argumentu, kad į profesines sąjungas visuomenei apsimoka investuoti.  


O kol tokios algos, sklandi lietuviška socialinė partnerystė yra didesnis skandalas nei prekyba profsąjungų turtu.


www.lrt.lt

Pažeidžiamos Jūsų teisės darbe? Praneškite apie tai mums!