Pasak Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko Artūro Černiausko, šis susitarimas tikrai reikalingas, nes minimalią mėnesinę algą turi gauti žemos kvalifikacijos specialistai, o esant aukštesnei – turi didėti darbo užmokestis. „Susitarimas tėra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl darbdaviai gali juo ir nesinaudoti“, – teigė Profesinių sąjungų konfederacijos vadovas.

Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojo Algirdo Kvedaravičiaus nuomone, susitarimas pasitarnaus siekiant išvengti šešėlinio darbo apmokėjimo sistemos ir paskatins darbuotojus kelti savo kvalifikaciją.

„Susitarimas yra galimybė kiekvienai privačiai įmonei susitvarkyti savo darbo užmokesčio sistemą, – teigė Profesinių sąjungų konfederacijos atstovė Trišalėje taryboje Gražina Gruzdienė, – tai padėtų  per sudarytas sektorines sutartis nusistatyti tam tikro sektoriaus (šakos) minimalius darbo apmokėjimo standartus.“ Pasak G.Gruzdienės, dvišalis susitarimas, tai galimybė užtikrinti sąžiningą tarpusavio konkurenciją ir nelegalaus darbo mažinimą.

Darbo ir socialinių tyrimų instituto parengta darbų ir pareigybių vertinimo metodika siūlo atlyginimus nustatyti atsižvelgiant į išsimokslinimą, profesinę patirtį, pareigų ir vadybos lygius, sprendimų priėmimo mastą ir veikimo laisvę, savarankiškumą ir kokybę darbe, atsakomybę, darbo sunkumą ir sąlygas.

Susitarimą pasirašė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos darbo federacija, profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Verslo darbdavių konfederacija.

Šios organizacijos susitarimu taip pat įsipareigojo rengti seminarus darbų ir pareigybių vertinimo metodikos taikymo praktikoje klausimais, trišalėse tarybose inicijuoti bendrus socialinių partnerių veiksmus dėl šios metodikos taikymo organizavimo ir skatinimo.

LPSK, Eltos informacija