Liepos 24 d. Trišalės tarybos nariai susirinko į informacinį-konsultacinį pasitarimą dėl minimalios mėnesio algos (MMA) nustatymo metodikos.

Pernai Trišalei tarybai apsisprendus dėl formulės (MMA ir VDU santykis – 45-50 proc.) šiemet paaiškėjo, jog visi skirtingai ją supranta. Vyriausybė, siūlydama nuo kitų metų MMA kelti iki 420 eurų, remiasi Lietuvos banko rekomendacija vidutinį darbo užmokestį (VDU) skaičiuoti be priedų, kaip tai daro Europos statistikos agentūra Eurostat, ir darbdaviai linkę tam pritarti. Tuo tarpu profesinės sąjungos mano, jog MMA formulėje VDU turi būti faktiškai gaunamas darbo užmokestis, ir siūlo MMA kelti iki 450 eurų.

Lietuvos statistikos departamento Darbo statistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Dalia Ilekytė informavo, kaip Lietuvoje skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis (VDU). Anot jos, į VDU įeina visi darbo apmokėjimo elementai, kurie nurodyti teisės aktuose, t.y. nereguliarūs priedai, premijos etc, išskyrus išeitines išmokas, pašalpas.

Lietuvos banko ekonomistas Tomas Šiaudvytis, pristatydamas argumentus, kodėl apskaičiuojant VDU minėtai formulei reikia taikyti Eurostat metodiką, pabrėžė, jog priešingu atveji Lietuva ES kontekste būtų labai išskirtinė. Pritarus profesinių sąjungų pasiūlymui VDU ir MMA santykis esą perkoptų 50 proc., o Lietuva atsidurtų lentelės viršuje kartu su Slovėnija.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė, šiuo metu pirmininkaujanti Trišalei tarybai, Inga Ruginienė paklausė Lietuvos banko atstovų, ar yra atlikti tyrimai, kurie aiškiai parodytų, kad perkopus 50 proc. VDU ir MMA santykio ribą, atsiranda koks nors pavojus ekonomikai. Pasirodo, tokių tyrimų nėra daryta, o minimas skaičius tėra rekomendacinio pobūdžio.

Darbdavių atstovai priminė apie svarstytiną galimybę kartus su MMA kėlimu nustatyti ir didesnį neapmokestinamųjų pajamų dydį.

Diskusijos pabaigoje nuspręsta, jog iki kitos Trišalės tarybos posėdžio kiekviena šalis apsitars dėl formulės, o rugpjūčio pabaigoje tikimasi priimti sprendimą dėl MMA dydžio 2019 m.