Kartais darbuotojai susiduria su situacija – kolegos suserga, o kažkam dirbti reikia. Tad kartais darbuotojams tenka pavaduoti ar perimti susirgusių ar atostogaujančių kolegų darbus. Teisininkai kalba, kad darbuotojai dažnai nežino, kad pavaduodami kolegas turi gauti papildomų pinigų.
Vienoje „Facebook“ grupėje gyventojas neseniai pasidalino istorija. Šis pasakoja, kad savo ar vaikų ligos atveju niekados neėmė nedarbingumo lapelio. Tačiau asmuo skundžiasi, kad tenka perimti gydytis išėjusių kolegų darbą, o tuo pačiu metu mokyti ką tik įsidarbinusį naujoką.
Vis dėlto darbuotojas, pavaduojantis kolegas, privalo gauti papildomą darbo užmokestį. Tą reglamentuoja Darbo kodeksas.
Už pavadavimą darbuotojams turi mokėti papildomai
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) teisininkas Jonas Gricius pabrėžia, kad papildomas darbas turi būti apmokamas.
„Turi būti susitarimas. Susiklosto įvairios situacijos, bendradarbis gali susirgti, o darbus reikia daryti. Šioje vietoje darbas turi būti apmokamas abiejų šalių sutarta tvarka. Vienareikšmiškai. Pavadavimas – padidintas darbų mastas“, – komentavo teisininkas.
Jeigu darbuotojas atlieka kolegos darbą, jam priklauso padidintas darbo užmokestis. Jeigu pavadavimo apmokestinimas nenurodomas darbo sutartyje, darbuotojas gali tartis su darbdaviu.
Anot J. Griciaus, su darbdaviais dažniausiai pavyksta susitarti. Sumos už pavaduojamą darbą siekia nuo 10 iki 20 proc. nuo darbo užmokesčio.
Tačiau jeigu nepavyksta susitarti, darbuotojui reikia kreiptis į darbo ginčų komisiją. Teisininkas pabrėžia, kad procedūra – paprasta, o darbuotojui nereikės samdyti advokatų.
„Jeigu yra sąžiningas darbdavys, tai įvyks sąžiningas susitarimas. Aš tikiu, kad taip turėtų įvykti. Bet jeigu taip neįvyksta, reikia kreiptis į darbo ginčų komisiją. Ten yra paprasta procedūra“, – komentavo teisininkas.
Kai kurie darbuotojai nežino savo teisių
„Darbuotojai pernelyg lojalūs darbdaviui“, – sakė teisininkas, komentuodamas, kodėl dalis darbuotojų galvoja, kad už papildomą darbą nereikia papildomo užmokesčio.
Teisės specialistas pabrėžia, kad nereikia dirbti tiek, kiek nebepajėgiama. Pasak J. Griciaus, svarbu suvokti, kad kolegos darbo atlikimas yra papildomas darbas, kuris turi būti apmokamas.
„Už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, taip pat kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis. Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse“, – rašoma Darbo kodekse.
Vis dėlto dalis kolegas pavaduojančių darbuotojų nesikreipia dėl padidinto darbo užmokesčio, nes nežino apie galimybę gauti papildomas lėšas. Retkarčiais pasitaiko atvejų, kad darbuotojai piktnaudžiauja – įsivaizduoja, kad dirba papildomai, tačiau teisės specialistas pabrėžia, kad taip nutinka itin retai.
„Žmogus žino savo darbo apimtį. Jeigu jam tikrai užkrauna papildomą darbą, jis žino, kad tai yra papildomas darbas“, – komentavo J. Gricius.
Anot teisininko, kartais darbuotojams trūksta teisinio raštingumo.
„Orių darbo sąlygų reikia laukti. Dar reikia palaukti to laikotarpio, kada darbuotojas bus gerbiamas, gerbiama jo teisė į teisingą atlyginimą, nes mes ir kalbame apie teisingą atlyginimą už teisingai atliktą darbą“, – teigė teisės specialistas.
„Sąžiningam žmogui atrodo keistai, kaip tai už papildomą darbą nieko nereikia mokėti, o jis gali dirbti ir privalo dirbti. Neprivalo dirbti, žmogus gali ir nedirbti, atsisakyti, nes jis turi įvairių įsipareigojimų ir poilsio laiko režimą.
Tai toks tarsi noras įtikti ar patikti darbdaviui, bet neišeina to kiekvienu atveju toleruoti. Nereikia toleruoti, reikia pakalbėti“, – aiškino teisininkas.
Teisininkas priduria, kad kiekvienoje įmonėje turėtų būti darbo užmokesčio sistema. Kitaip tariant, kiekvienoje organizacijoje turėtų būti aišku, kam, už kiek darbo ir kas bus mokama.
„Tai yra skaidrumo ir viešumo dalykas, kad nekiltų bereikalingų ginčų. Jeigu apmokėjimo sistemoje matai, kad yra numatytas priedas už pavadavimą, viskas gerai – tu jį gauni. Jeigu matai, kad nėra priedo ir negauni nors dirbi, tai privalai gauti papildomai pagal atskirą susitarimą“, – teigia teisininkas.
Darboholizmas Lietuvoje išlieka problema
Psichologė, perdegimo prevencijos ekspertė Ugnė Juodytė sako, kad Lietuvoje vis dar gaji darboholizmo kultūra. Tačiau ji pastebi, kad kai kurie žmonės pamažu sugeba užbrėžti ribas ir esant reikalui atsiprašyti iš darbo.
„Matau tendenciją, kad daugėja savęs pajautimo, suvokimo, ribų brėžimo. Bet tas ribų brėžimas vis tiek ateina su gėdos ir kaltės jausmu“, – komentavo psichologė.
Pasiteiravus, ką daryti pajutus gėdos jausmą situacijose, kuomet tenka nedirbti, specialistė atsako, kad paprastas pasakymas „nereikia gėdytis“ taip lengvai nepadės.
„Gėda ir kaltė greičiausiai kils, nes šie jausmai kyla iš minčių, mūsų įsitikinimų. Bet kai patiriame gėdą arba kaltę, siūlyčiau sustoti, pajausti, atpažinti, iš kur tai ateina“, – aiškino ji.
Šaltinis: tv3.lt