Sausio 20 d. įvyko Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos (TT) posėdis, kuriame socialiniai partneriai ir Vyriausybės atstovai aptarė darbuotojams ir viešajam sektoriui reikšmingus klausimus – nuo komandiruočių apmokėjimo iki vadovaujančių darbuotojų proporcijų biudžetinėse įstaigose. Posėdžiui pirmininkavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) laikinoji vadovė Dalia Jakutavičė.

Pradžioje TT nariai diskutavo su naujuoju Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vadovu Apolinaru Škikūnu, kuris į šias pareigas buvo paskirtas vos prieš mėnesį. Tiek darbdavių, tiek darbuotojų atstovai pabrėžė, kad per pastaruosius metus bendradarbiavimas su VDI įgavo pagreitį pozityvesne linkme, ypatingai pabrėžė sklandžios komunikacijos, informacijos aktualumo reikšmę, linkėjo naujajam vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui sėkmės.

Vėliau posėdyje pristatytas Vyriausybės nutarimo projektas dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo pakeitimo, kuriuo siūloma tikslinti dienpinigių mokėjimo tvarką bei komandiruočių išlaidų kompensavimo sąlygas.

Siekiama tikslinti darbuotojo išlaidų kompensavimo kriterijus

Pasiūlymų teikėjai iš Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymi, jog parengtas nutarimo projektas esą siekia išspręsti praktikoje kylančias problemas ir užtikrinti teisinį aiškumą dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo.

Siūloma patikslinti dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašą, papildant nuostata, kad dienpinigių mažinimo kriterijai turi būti objektyvūs ir susiję su realiomis darbuotojo išlaidų galimybėmis komandiruotės metu: tarkime, apmokama galėtų būti gyvenamojo ploto nuoma,  naudojimasis dalijimosi automobiliais, kelionės į oro uostą, geležinkelio ar autobusų stotį, taip pat išlaidos už elektromobilių ir hibridinių automobilių naudojimą, o papildomas maitinimas, grožio, higienos, sveikatinimosi procedūros neapmokamos.

Patikslinamos nuostatos, kai komandiruotė vyksta tarp skirtingų valstybių ar miestų, taip pat komandiruočių išlaidų apmokėjimo taisyklės biudžetinėse įstaigose, įtraukiamos nuostatos dėl komandiruočių išlaidų apmokėjimo darbuotojams, kurių nuotolinė darbo vieta yra užsienyje.

Profesinės sąjungos įspėja apie rizikas darbuotojų garantijoms, papildomą finansinę naštą

Profesinių sąjungų atstovai posėdyje pagrįstai reiškė susirūpinimą, kad siūlomi pakeitimai gali sumažinti darbuotojų socialines ir finansines garantijas, padidinti administracinę naštą ir sudaryti prielaidas piktnaudžiavimui. Ypač rizikinga situacija sektoriuose, kur dienpinigiai sudaro didelę atlyginimo dalį, o kolektyvinės sutartys nėra plačiai taikomos.

LPSK pirmininkės pavaduotojas Artūras Černiauskas atkreipė dėmesį, jog problemų darbuotojams gali kelti siūlomos tvarkos punktas, numatantis, jog jei komandiruotė trunka trumpiau nei 4 valandas, dienpinigių dydis gali būti mažesnis nei 50 % maksimalių dydžių, bet ne mažesnis nei 20 %, jei tai numatyta kolektyvinėje sutartyje ar vietiniame teisės akte.

Kyla rizika, kad darbuotojai gali rinktis vėlesnius reisus, kad gautų didesnius dienpinigius, o darbdaviams gali kilti sunkumų reguliuojant šias situacijas. Be to, jis atkreipė dėmesį į  administracinės naštos padidėjimą, ypač kai viena komandiruotė vyksta keliose šalyse, ir reikia tiksliai apskaičiuoti buvimo laiką kiekvienoje valstybėje.

Susirūpinimą dėl naujo pasiūlymo dienpinigių tvarkai išreiškė ir profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė bei Profesinių sąjungų aljanso pirmininkas Audrius Cuzanauskas, kurie įspėjo apie piktnaudžiavimo atvejus, kai dienpinigiai naudojami kaip darbo užmokestis, o ne tikslinė kompensacija už komandiruotės išlaidas – tai ypač būdinga transporto sektoriuje. Pakeitimai keltų riziką, kad sumažinus dienpinigius, darbuotojai neteks dalies realių pajamų. Taip pat akcentuota, jog šiuo metu daugelyje įmonių nėra kolektyvinių sutarčių, todėl sprendimus priima darbdavys, kas gali lemti piktnaudžiavimą ir darbuotojų garantijų mažinimą.

Tuo metu darbdavių atstovai Trišalės tarybos posėdyje atkreipė dėmesį į teisinio aiškumo stoką. Jų teigimu, dabar galiojantis reguliavimas praktikoje kelia ginčus, ką patvirtina ir teismų praktika. Pasak darbdavių organizacijų atstovų, nevienodi teismų  išaiškinimai bylose didina teisinę riziką, neapibrėžtumą ir administracinę naštą darbdaviams, taip pat keltas klausimas, ar siekiant didesnio aiškumo ir paprastesnio reguliavimo nebūtų tikslinga grįžti prie 2022 metais galiojusios tvarkos, kai dienpinigių mokėjimas nebuvo susietas su detaliu komandiruočių išlaidų apmokėjimo reglamentavimu. Be to, siūlyta tikslinti mobilaus darbuotojo sąvoką Darbo kodekse.

Posėdžio dalyviai nutarė, kad projektą reikėtų tobulinti – ši iniciatyva perduota Vyriausybei.

Siūloma mažinti biurokratiją valstybiniame bei biudžetiniame sektoriuje

Trišalės tarybos nariai posėdyje diskutavo dėl vadovaujančių darbuotojų biudžetinėse įstaigose, atsižvelgiant į profesinių sąjungų keliamą problemą dėl nepagrįstai išpūsto administracinio aparato.

Klausimą pateikė LPS „Solidarumas“ atstovai, kurie atkreipia dėmesį, kad po 2023 m. valstybės tarnybos reformos ženkliai augo vadovaujančių darbuotojų atlyginimai, tuo pat metu daugumos viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis neaugo, didėjo atlyginimų atotrūkis.

Pasak profesinės sąjungos, kiekvienas valstybinės tarnybos direktorius turi gerai apmokamus ne mažiau kaip tris-keturis direktoriaus pavaduotojus ir keletą patarėjų. Po valstybės tarnybos reformos, valstybinės institucijose, atsirado begalė naujai įkurtų departamentų, skyrių, poskyrių, padalinių, kurie nieko bendra neturi su valstybinių biudžetinių įstaigų funkcijomis, pastebima nepotizmo apraiškų.

Administracijos proporcingumo principo įtvirtinimas – kai administracijos darbuotojai sudarytų ne daugiau kaip 15 proc. visų darbuotojų – leistų sumažinti vadovaujančių pozicijų skaičių, sutaupytas lėšas nukreipti specialistų darbo užmokesčiui ir kvalifikacijos kėlimui, efektyviau naudoti mokesčių mokėtojų pinigus, didinti viešojo sektoriaus patrauklumą ir paslaugų kokybę.

Atsižvelgiant į tai, Vyriausybė raginama inicijuoti valstybinio ir biudžetinio sektoriaus vadovaujančių darbuotojų aparato peržiūrą bei parengti teisinį reguliavimą, aiškiai apibrėžiantį administracijos ir tiesiogines viešąsias paslaugas teikiančių darbuotojų proporcijas.

Atkreiptas dėmesys į struktūrinę iškeltos problemos esmę bei viešojo sektoriaus daugialypiškumą, stagnuojantį vidurinės grandies darbuotojų darbo užmokestį, kt.

Diskusijos dalyviai sutarė, kad siekiant viešojo sektoriaus efektyvumo problemą spręsti tikslingai reikėtų remtis faktais, atlikti situacijos analizę. Šiame procese galėtų būti pasitelktos ir atsakingų institucijų – Viešojo valdymo agentūros, Savivaldybių asociacijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės kontrolės, Biurokratijos mažinimo komisijos – pajėgos.

Kitas Trišalės Tarybos posėdis planuojamas vasario 10 d.