Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga, išnagrinėjusi naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo (VTĮ) projektą, iš esmės palaiko siekį stiprinti tarnybos stabilumą, prestižą ir pritraukti daugiau kvalifikuotų specialistų. Tačiau projektas turi reikšmingų trūkumų, galinčių pabloginti darbuotojų padėtį, sumažinti tarnybos patrauklumą ir kelti teisinio neapibrėžtumo riziką.

Profesinė sąjunga ragina Vidaus reikalų ministeriją iš naujo įvertinti projekto nuostatas ir koreguoti jas taip, kad būtų užtikrintas teisinis aiškumas, socialinis teisingumas ir realios darbuotojų motyvavimo priemonės.

Neproporcingi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai 

Anot profesinės sąjungos, projektas siūlo nepriekaištingos reputacijos reikalavimus taikyti ir pagal darbo sutartis dirbantiems viešojo sektoriaus darbuotojams, kurie neatlieka valdžios įgaliojimų. Tai nesuderinama su Darbo kodeksu ir neproporcingai suvienodina skirtingus teisinius statusus, sudarant diskriminacijos riziką. Tokia nuostata mažina viešojo sektoriaus konkurencingumą ir apsunkina specialistų pritraukimą.

Be to, projektas siūlo iš valstybės tarnautojų rato eliminuoti kai kurias svarbias kategorijas, įskaitant tarnautojus, kurie savo pareigomis tiesiogiai padeda valstybės ar savivaldybių politikams, institucijų vadovams ar kitiems valdžią įgyvendinantiems asmenims vykdyti valdymo funkcijas, specialistus, užtikrinančius diplomatinių atstovybių veiklą.

Tai gali sukelti teisinį neapibrėžtumą ir susilpninti esminių valstybės funkcijų vykdymą. Profesinė sąjunga pabrėžia, kad per siauras ir išsamiai išvardytas valstybės tarnautojų funkcijų aprašymas neišvengiamai paliks už įstatymo ribų svarbias veiklas, kurios realiai vykdomos šiandien.

Neaišku ir tai, kaip bus sprendžiama esamų darbo sutartimi dirbančių darbuotojų, atliekančių valstybės tarnybai būdingas funkcijas (pvz., vidaus audito, korupcijos prevencijos, strateginės komunikacijos), situacija. Profesinė sąjunga siūlo aiškiai numatyti jų perkėlimo į valstybės tarnautojų pareigas mechanizmą.

Priedo už stažą naikinimas – grėsmė motyvacijai ir socialiniam teisingumui

Vienas labiausiai kritikuojamų projekto punktų – priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą panaikinimas. Profesinė sąjunga akcentuoja, kad toks sprendimas:

• mažintų ilgamečių tarnautojų motyvaciją,
• ignoruotų Konstitucinio Teismo formuojamą tarnybos valstybei principą,
• didintų nelygybę tarp karjeros tarnautojų ir diplomatų (pastariesiems priedas paliekamas),
• paskatintų patyrusių darbuotojų pasitraukimą.

Be to, jau dabar galiojančios nuostatos dėl priedo augimo stabdymo esant neigiamam vertinimui kuria piktnaudžiavimo rizikų, todėl priedo visiškas atsisakymas yra nepagrįstas.

Pašalinus bendrą nuostatą dėl valstybės tarnautojų kvalifikacijos finansavimo, lieka neaišku, kas finansuos mokymus. Skatinimo tvarka taikoma tik daliai pareigybių, todėl būtina aiškiai įtvirtinti, kad kvalifikacijos tobulinimas būtų finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis.

Profesinė sąjunga siūlo:

• išlaikyti priedą už stažą, grąžinant ankstesnę – iki 30 metų – skaičiavimo logiką;
• nenaikinti valstybės tarnautojų kategorijų, susijusių su pagalbinėmis valdymo funkcijomis ir diplomatinių atstovybių veiklos užtikrinimu;
• aiškiai įtvirtinti, kaip darbo sutartį turintys darbuotojai, atliekantys valstybės tarnybai būdingas funkcijas, galėtų būti perkelti į valstybės tarnautojų pareigas;
• leisti darbuotojo prašymu kompensuoti virš minimalaus dydžio sukauptas atostogas;
• sudaryti platesnes nuotolinio darbo galimybes;
• užtikrinti garantijas profesinių sąjungų lyderiams, kad jie galėtų grįžti į valstybės tarnybą po darbo profesinėse sąjungose kadencijos.

Profesinės sąjungos kreipimasis į Vidaus reikalų ministeriją