Seimas pritarė antrosios pensijų pakopos pakeitimams. Jau kaupiantiesiems bus lengviau pasitraukti, stabdyti įmokas ar atsiimti lėšas, dar nesulaukus pensijos.

Kas keisis ir ką reikia žinoti gyventojams?

• naikinamas automatinis gyventojų įtraukimas į antrosios pakopos pensijų fondus;
• atsiranda galimybė per numatytą laikotarpį pasitraukti jau kaupiantiems gyventojams;
• atsiranda galimybė savarankiškai numatyti, kokio dydžio įmokas nuo darbo užmokesčio kaupiantysis nori mokėti – 3 proc. ar didesnes;
• atsiranda galimybė stabdyti įmokas vienerių metų laikotarpiui ir bus galima šį laikotarpį pratęsti;
• atsiranda galimybė vieną kartą per kaupimo laikotarpį atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, bet ne daugiau, nei buvo įmokėjęs pats kaupiantysis;
• numatyti atvejai, kada kaupiantieji gali atsiimti visas sukauptas lėšas, nesulaukę pensinio amžiaus;
• naikinamos konkrečios sumos, kuriomis remiantis kaupiantieji privalo įsigyti anuitetą, ir numatomi procentiniai dydžiai, pagal kuriuos kasmet bus apskaičiuojamos atitinkamos ribos.

Ką daryti tiems, kurie į antrosios pensijų pakopos kaupimą buvo automatiškai įtraukti 2025 m. sausį ir privalo apsispręsti iki birželio pabaigos?

Šiems gyventojams vis tiek privalu apsispręsti iki šių metų birželio 30 d. Jiems taikoma tvarka nesikeičia. Jeigu iki birželio 30 d. žmogus kaupti neatsisakys, nuo liepos 1 d. jis taps antrosios pakopos pensijų fondų dalyviu.

Kitų metų sausio 1 d., įsigaliojus pakeitimams, kaip ir visi kiti dalyviai, šie įtrauktieji turėtų galimybę apsispręsti, kaip jiems elgtis toliau.

Jeigu gyventojas jau kaupia ir nori kaupti toliau, jam nieko daryti nereikia.

Ką man reikia daryti, jeigu kaupiu, bet toliau kaupti nebenoriu?

Jeigu kaupiantysis nori nutraukti dalyvavimą antrojoje pensijų pakopoje, tam bus suteiktas dvejų metų laikotarpis. Nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. rugsėjo 30 d. jis galės pateikti prašymą pasitraukti iš kaupimo.

Tokiu atveju gyventojui per tris mėnesius nuo prašymo pateikimo turėtų būti išmokėta jo įmokėta suma ir investicinis prieaugis, o valstybės įmokėtos lėšos paverstos „Sodros“ taškais. Jie vėliau lemtų didesnę asmeninę pensijos dalį „Sodroje“. Pačios valstybės įmokėtos lėšos būtų grąžintos į valstybės biudžetą.

Ką man reikia daryti, jeigu nekaupiu ir nenoriu kaupti?

Jeigu gyventojas nekaupia ir to daryti nenori, jam nieko daryti nereikia. Apie galimybę kaupti jam bus reguliariai primenama „Sodros“, bet automatiškai įtraukiamas į kaupimą jis nebebus. Jeigu gyventojas nekaupia, kaupti nenori, bet šių metų pradžioje buvo informuotas apie automatinį įtraukimą, kaip minėta anksčiau, jam iki liepos privalu atsisakyti kaupimo.

Ką man daryti, jeigu nekaupiu, bet noriu kaupti?

Jeigu gyventojas šiuo metu dar nekaupia, bet nori tai daryti, jis bet kada gali savarankiškai sudaryti kaupimo sutartį su pasirinktu pensijų fondu.

Taip, valstybė ir toliau skirs 1,5 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Ši suma 2025 m. siekia 30,33 euro.

Ką daryti, jeigu noriu atsiimti dalį sukauptų pinigų? Kokios to sąlygos?

Jeigu kaupiantysis bet kuriuo metu per kaupimo laikotarpį norės atsiimti dalį sukauptų pinigų, jis tai galės padaryti kartą per kaupimo laiką. Bus galima atsiimti 25 proc. sukauptos sumos, tačiau ne daugiau, nei pats gyventojas įmokėjo lėšų.

Toks išsiėmimas nebūtų skaidomas dalimis. Tai reiškia, kad 25 proc. negalėtų būti išmokami dalimis ir nebūtų galima pasirinkti, pavyzdžiui, vieną kartą atsiimti 15 proc. sukauptų lėšų, o kitą kartą – dar 10 proc.

Gavusi prašymą, bendrovė pasitikrintų „Sodros“ tvarkomame pensijų kaupimo sutarčių registre, ar asmuo teise gauti dalį turto nėra pasinaudojęs ir kokią lėšų sumą į pensijų fondą yra įmokėjęs pats žmogus. Sprendimą dėl dalies lėšų išmokėjimo bendrovė turėtų priimti per 10 dienų nuo prašymo gavimo, o pačias lėšas asmeniui pervesti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo. Taigi visas procesas maksimaliai užtruktų iki 40 kalendorinių dienų.

Jeigu tokia galimybe iki pensijos žmogus vis dėlto nepasinaudotų, atsiimti 25 proc. sukauptos sumos jis galėtų išėjęs į pensiją. Tuomet mokėti administravimo mokesčio nereikėtų. Tačiau svarbu pažymėti – jeigu žmogus būtų sukaupęs tokią sumą, kuri lemtų, kad jis privalo įsigyti anuitetą, atsiėmus ketvirtadalį lėšų ir sumai sumažėjus, asmuo vis tiek privalėtų įsigyti anuitetą.

Dar nesulaukus pensinio amžiaus atsiimti visą sukauptą sumą bus galima tada, kai kaupimas tampa betikslis. Norint tai padaryti, kaupiančiajam turėtų būti pripažinta viena iš šių aplinkybių:

• asmuo neteko 70 proc. ar daugiau dalyvumo;
• asmeniui nustatyta sunki liga, įtraukta į Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytą ligų sąrašą;
• asmeniui nustatytas paliatyviosios pagalbos poreikis.

Tokiu atveju kaupiantysis galės atgauti sukauptas lėšas ir nemokėti už jas gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ar kitų mokesčių.

Čia pažymėtina, kad tokiu atveju žmogus vis dėlto privalėtų sumokėti administracinį mokestį, kuris siektų 3 proc. išmokamos sumos, tačiau nebūtų apmokestintas GPM.

Ką reiškia anuiteto ribų keitimas?

Iki šiol buvo nustatytos konkrečios sumos, kurias pasiekus buvo numatyta, kaip gyventojas gali atsiimti sukauptą turtą. Šios sumos kasmet buvo indeksuojamos.

Sukaupusiesiems daugiau nei 10 807 eurus priklauso pensijų anuitetas. Tai pensijų fondo dalyviui iki gyvos galvos kas mėnesį mokama pensijos išmoka. Garantuojama, kad visą laikotarpį išmoka nemažės. Pats žmogus gali pasirinkti vieną iš trijų anuiteto rūšių. Jeigu jis sukauptų daugiau nei 64 841 eurą, šią sumą viršijančias lėšas jis gali atsiimti kaip vienkartinę išmoką.

Įsigaliojus pakeitimams, šios konkrečios sumos bus panaikintos ir įsigalios pensijų anuitetų riba, kuri bus susieta su socialinio draudimo senatvės pensijos vidutiniu dydžiu. Numatoma, kad privalomo anuiteto minimali riba didėtų iki 10 proc. praėjusių metų pirmojo ketvirčio vidutinės senatvės pensijos, o maksimali riba siektų 50 proc. praėjusių metų pirmojo ketvirčio vidutinės senatvės pensijos.

Sukaupusieji daugiau nei nustatyta riba turės pasirinkti anuitetą, o sukaupusieji dar daugiau viršutinę ribą viršijančią sumą galės atsiimti kaip vienkartinę išmoką.

Preliminariai apskaičiuota, kad 2026 m. minimali riba galėtų siekti 14 861 eurą. Tai reiškia, kad sukaupusieji mažiau nei ši suma galės pasirinkti, ar nori gauti vienkartinę, ar periodinę išmoką. Sukaupusieji daugiau turėtų pasirinkti anuiteto rūšį ir gautų periodines išmokas.

Kaip valstybės įmokėtos lėšos taps „Sodros“ taškais?

Ir lėšos už „Sodros“ įmokas, ir valstybės biudžeto įmokos į pensijos apskaitos vienetus bus konvertuojamos tokia pat tvarka, kaip pensijų apskaitos vienetai yra įgyjami.

Pirmiausia, kas tie taškai? Tai santykinis matas, naudojamas asmens individualiai socialinio draudimo pensijos daliai apskaičiuoti. Kitaip tariant, remiantis gyventojo įmokomis, kurias jis mokėjo dirbdamas, apskaičiuojami taškai, kurie vėliau panaudojami apskaičiuoti asmens individualią pensijos dalį.

Taigi dirbantysis vieną pensijos tašką gauna, jeigu per metus sumoka įmokų, kurių bendra suma siekia 2 206,73 euro.

Lygiai taip pat, kiek taškų gaus kaupimą nutraukęs asmuo, kurio gautos valstybės subsidijos bus pakeistos į „Sodros“ taškus, priklausys nuo to, kiek šių lėšų gyventojui jau bus sumokėta tuo metu, kai jis nuspręs pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos.

Pagal pakeitimus numatoma, kad kaupiantysis turės galimybę įmokas stabdyti 12 mėnesių laikotarpiui ir pratęsti šį laikotarpį. Taip pat būtų galimybė įmokų mokėjimą atnaujinti, nesulaukus 12 mėnesių termino pabaigos. Stabdyti įmokas būtų leidžiama neribotą skaičių kartų. Taigi taip, žmogus galėtų sustabdyti įmokų mokėjimą dvylikai mėnesių ir po to šį laikotarpį vis pratęsti.

Kaip nurodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, šis siūlymas grindžiamas tuo, kad finansiniai sunkumai, dėl kurių asmuo stabdo pensijų įmokų mokėjimą, gali užtrukti ilgiau nei 12 mėnesių ir gali pasikartoti ne vieną kartą per pensijų kaupimą.

Dalyvis, siekdamas pasinaudoti šia galimybe, prašymą laikinai (12 mėnesių) stabdyti pensijų įmokų pervedimą į savo pensijų kaupimo sąskaitą ar prašymą atnaujinti pensijų įmokų pervedimą nepasibaigus 12 mėnesių pensijų įmokų pervedimo sustabdymo laikotarpiui turėtų pateikti pensijų kaupimo bendrovei.

Ar dėl visų prašymų reikia kreiptis į pensijų fondą?

Taip, visi prašymai turi būti teikiami tai pensijų kaupimo bendrovei, kurioje žmogus kaupia.

Parengta pagal lrt.lt informaciją