Birželio 16 d.  vykusiame Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) Valdybos posėdyje LPSK priklausančių organizacijų atstovai palietė nemažai aktualių klausimų.

Diskusijos dėl Darbo kodekso pakeitimų

Pirmiausia, Valdybos nariai aptarė darbdavių siūlomus LR Darbo kodekso (DK) pakeitimus, kurie nebuvo įtraukti į 2025 m. DK keitimo etapą ir kurie šiuo metu svarstomi Darbo santykių komisijoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Juos pristatė LPSK teisininkė Evelina Šilinytė bei pirmininkės pavaduotojas Artūras Černiauskas.

Gilintasi į darbdavių grupės lygmens kolektyvinių sutarčių sudarymo galimybes, siekiant, kad tam tikros grupės įmonėse būtų vienodos darbo sąlygos ir garantijos darbuotojams.

Kalbėta ir apie darbo laiko normos reglamentavimo spragas. Šiuo metu pasitaiko, kad dalis darbdavių nori padidinti darbuotojų darbo mastą, tačiau tuo pačiu siekia išvengti papildomo apmokėjimo, nors Darbo kodeksas numato, kad kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis. Tuo metu, jei dirbama virš įprasto darbo laiko – tai jau viršvalandžiai, o už juos mokama ne mažiau kaip 1,5 karto daugiau.

Aptarti platformų darbuotojų ir mamadienių/tėvadienių klausimai

LPSK laikinoji vadovė Dalia Jakutavičė posėdžio dalyvius informavo, kad įsibėgėjo diskusijos tarp socialinių partnerių dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl darbo skaitmeninėse platformose sąlygų gerinimo.

Šiuo metu siekiama Direktyvos nuostatas perkelti į nacionalinę teisę. Tačiau klausimas yra kompleksiškas, reikalaujantis išsamaus įsigilinimo į įvairaus pobūdžio skaitmeninių platformų darbuotojų darbo specifiką, jų poreikius. Anot D. Jakutavičės, turime siekti pagerinti darbo sąlygas platformose ir pokyčiai reikalingi, tačiau tuo pat metu jie turi būti apgalvoti, išdiskutuoti su visomis suinteresuotomis pusėmis.

Primename, kad pagrindinis Direktyvos tikslas – platformų darbuotojų įdarbinimo prezumpcijos įvedimas, kuriuo siekiama patikslinti jų užimtumo statusą ir suteikti jiems iš darbo teisinių santykių kylančias teises ir socialines garantijas.

Taip pat Valdybos nariai diskutavo dėl pateiktų siūlymų išplėsti mamadienių/tėvadienių taikymą. Šiuo metu Seime svarstomos Darbo kodekso pataisos, kuriomis siūloma išplėsti teisę į mamadienius ir tėvadienius dirbantiems tėvams, auginantiems vaikus iki 14 m., ar iki 16 m. (vietoje dabar galiojančios ribos iki 12 metų).

Valdybos narių nuomonė šiuo klausimu buvo nevienareikšmiška, tačiau visi vieningai sutiko, kad darbuotojai turi turėti teisę į poilsio dienas bei į darbo ir šeiminių interesų derinimą – juolab, kad šie tikslai numatyti ir Vyriausybės programoje.

Mokesčių pertvarkos siekis sveikintinas, bet stokoja aiškumo

Kitas svarbus klausimas, aptartas šios dienos posėdyje – Seimui pateikti pasiūlymai mokesčių pertvarkai.

Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė atkreipė dėmesį dėl neaiškumų, susijusių su nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu. Yra siūlomas ne vienas variantas, nuomonės išsiskiria, ir šiuo metu išties sunku suvokti, kokią įtaką mokestis turės tiek gyventojams, tiek šalies biudžetui, kaip šis mokestis bus administruojamas – nei mokslininkai , nei gyventojai negali paskaičiuoti šio mokesčio dydžių ir kokios nekilnojamo turto vertės bus naudojamos šio mokesčio skaičiavimui.

Lietuvos komercijos ir kooperacijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Zvicevičius apžvelgė Seimui teikiamą siūlymą, kuriuo nuo 2026 metų būtų įvestas 10 proc. draudimo mokestis (vadinamas Saugumo įnašu) nuo ne gyvybės draudimo sutarčių įmokų, išskyrus privalomą civilinės atsakomybės draudimą fiziniams asmenims. Šios pajamos būtų skirtos Valstybės gynybos fondui. Pasak A. Zvicevičiaus, pokyčiai  padidintų gyventojų draudimo išlaidas, tad galimai paskatintų juos atidžiau vertinti draudimo poreikį.

Valdybos nariai laikėsi pozicijos, kad profesinės sąjungos iš esmės palaiko mokesčių sistemos pertvarkos siekį, tačiau dabartiniai pasiūlymai stokoja ambicingesnių sprendimų, pavyzdžiui, vertėtų apsvarstyti sprendimus, kurių dėka mokesčių našta būtų paskirstyta teisingiau dirbančiųjų atžvilgiu, daugiau prisidėtų dideles pajamas gaunantys asmenys.
Akcentuota, jog gyventojams reikia daugiau aiškesnės komunikacijos mokesčių klausimais, nes pokyčių daug ir jie kompleksiški.

Taip pat Valdybos nariai kalbėjo apie poreikį peržiūrėti ir suformuoti LPSK ateities veiklos tikslus bei kryptį, organizacijos stiprinimo ir narių pritraukimo gaires, atkreiptas dėmesys į regionų profesinių sąjungų situaciją. Nutarta, kad bendra LPSK veiklos vizija, suderinta su nariais, bus parengta iki LPSK ataskaitinio-rinkiminio suvažiavimo, įvyksiančio 2026 m. gegužę, o jame bus dar kartą aptarta bei tvirtinama.

Posėdyje kalbėta ir apie LPSK vykdomus projektus, artėjančius tarptautinius renginius, ETUC komitetų sudėtį ir atstovus juose nuo LPSK.

Kitas Valdybos posėdis vyks rugpjūčio 18 d.