Optimizuoti verslo mokesčius, optimizuoti darbo santykius, suveržti diržus savo „darbo ištekliams“, kuo daugiau iš jų išspausti „pelno kreivės“ vardan, riebesnių dividendų ir gausesnio vaišių stalo. Toks yra prigimtinis natūralus verslo tikslas.
O kūrybingumo ir išmonės šioje srityje mūsų verslams tikrai netrūksta. Patarimų apie įvairiausias optimizavimų schemas pilnas internetas, vebinarai, mokymai, konsultacijos… Čia žvitrumu pasižymi visokiausios verslo gazelės.
Aišku, sakysite, toms gazelėms pagalius kaišo profsąjungos. Profsąjungų fobija mūsuose tarsi virusas. Šiuo virusu Lietuvoje greitai užsikrečia ir solidžios tarptautinės kompanijos, net skandinaviškos.
Turime labai konkretų pavyzdį. UAB „Tele2“ be didelės reklamos kovo mėnesį savo klientams daugiau nei dvigubai pabrangino mobiliojo parašo paslaugas (nuo 0,65 cnt plius PVM iki beveik 2 eurų su PVM). Kainodaros pokytis įvyko ir planuose. Prie kiekvieno abonento, prie kiekvieno telefono numerio papildomai pridėta po 2,25 eurus. Nemažai. Skambiname klausti kas, kaip, kodėl?
Autoatsakiklis suka plokštelę: „Šiuo metu visi konsultantai užimti, prašome palaukti…“ bliambliam… ir vėl tas pats. Į tarpus dar įterpia: „Jei norite, tokį automatinį galime įrašyti ir Jums“. Bliam bliam. Hmmm, kaip geriausio lygio valdiškoje institucijoje.
Ir kur gi tie konsultantai dingo?
Kol groja, panaršau, „pagooglinu“.
Randu metų pradžioje Švedijos telekomunikacijų grupės „Tele2“ skelbtus planus per 2025 m. panaikinti daugiau kaip 600 darbo vietų. Optimizacija.
Kas gi atsitiko švedų valdomai įmonei? Gal pateko į krizinę situaciją, patyrė problemų? Smuko pardavimai? Gal nebėra galimybių išlaikyti darbuotojų?
Žiūrim ataskaitas. 2024-aisiais bendrovės pajamos siekė 357,4 mln. eurų ir buvo 4 proc. didesnės už praėjusius metus. EBITDA, t.y. pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją, bet po nuomos sąnaudų, 2024 metų paskutinį ketvirtį pasiekė 37,8 mln. eurų arba 2,2 mln. eurų daugiau nei buvo 2023 m. tuo pačiu metu.
Taip išeina, kad įmonei finansiškai puikiai sekasi. Tai kuo gi čia dėti darbuotojai?
Dar panaršau.
Viešai žiniasklaidoje komentuojama, kad „apjungus tam tikras įmonės funkcijas, kurios dubliuojasi ar tapo nebeaktualios, administracijos ofise atsisakoma „nedidelio“ kiekio etatų“.
„Reuters“ skelbia: Švedijos telekomunikacijų grupė „Tele2“ pristatė planus per 2025 m. sumažinti sąnaudas ir padidinti pelningumą. Naujienų agentūra ELTA, praneša, kad planuojama sumažinti darbuotojų skaičių „maždaug 15 proc.“, atsižvelgiant į derybas su profsąjungomis.
Oho. Derybos su profsąjungomis. Puiku. Atleidimai vyks tik po derybų su profesinėmis sąjungomis. Švedijoje be profesinių sąjungų jokie atleidimai neįsivaizduojami. Deja, Lietuvoje veikianti „Tele2“ neturi darbdavio lygmens profesinės sąjungos.
Geriau pasigilinus aiškėja, kam ta optimizacija išties reikalinga. 2024 m. vasario mėn. prancūzų investuotojas Xavier Nielis ir jo valdomas telekomunikacijų grupė „Iliad“ susitarė įsigyti 19,8% Švedijos telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ akcijų iš investicinės bendrovės „Kinnevik“ už 13 mlrd. Švedijos kronų (apie 1,26 mlrd. JAV dolerių). Taip jau sutapo, kad atleidimai prasidėjo iškart po sandorio, nuo kitų kalendorinių metų. Matyt, kažkurioje „Excel“ eilutėje, prie DU, pardavėjas pirkėjui pažadėjo gražesnius įmonės kitų metų rodiklius. O sumažinus darbuotojų skaičių, jie kažkaip savaime ima gerėti. Stebuklas.
Už tos .xls eilutės yra realūs žmonės, su savo gyvenimais, kasdieniais rūpesčiais, socialiniais iššūkiais, karjeros perspektyvomis. Aišku, visko gyvenime nutinka, bet norisi, kad karjeros pokyčiai nekeltų streso ir įtampos.
„Mūsų žmonės yra didžiausias mūsų turtas, todėl vertiname kiekvieno indėlį. Tačiau turime priimti sudėtingus sprendimus“, – skelbiama anonsuojant darbuotojų atleidimą vardan gražesnės „pelno kreivės“.
Kaip čia taip?
Švedijos telekomunikacijų grupės „Tele2“ padalinys Lietuvoje profesinės sąjungos neturi. O kam? Juk daug kompanijų Lietuvoje profsąjungų vengia kaip tas, kuris vengia kryžiaus. Profsąjungų fobija. Paklausite – o kur kolektyvinė sutartis su darbuotojais? Nejuokaukit. Čia juk ne Švedija.
Prieš metus UAB „Tele2“ dirbo 162 darbuotojai (apdraustieji). Šių metų sausį jų buvo 159, o balandžio 1 d. – jau tik 148. Tai reiškia, kad per pirmus šių metų mėnesius įmonė atleido 8 proc. dirbančiųjų.
Atleidus iš darbo 10 proc. darbuotojų Lietuvos darbo kodeksas (DK) tai traktuoja kaip grupinį darbuotojų atleidimą. Grupinis atleidimas darbdaviui sukuria tam tikrų prievolių.
DK 63 straipsnis numato, kad grupės darbuotojų atleidimo atveju darbdavys privalo informuoti ir konsultuotis su darbuotojais, darbuotojus atstovaujančiomis profsąjungomis. Tai padaryti reikia ne vėliau kaip 7 darbo dienos iki numatomų konsultacijų pradžios. Darbdavys privalo raštu informuoti apie planuojamo atleidimo priežastis, bendrą ir atleidžiamų darbuotojų skaičių pagal jų kategorijas, laikotarpį, per kurį bus nutrauktos darbo sutartys, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, darbo sutarčių nutraukimo sąlygas ir kitą svarbią informaciją. Remiantis suteikta informacija per 5 kalendorines dienas turi prasidėti konsultacijos. Darbdavys privalo tas konsultacijas vesti ne trumpiau kaip 10 darbo dienų. Konsultacijos metu turi būti siekiama susitarti kaip išvengti grupinio atleidimo, sumažinti atleidimo mastus ir sušvelninti atleidimo padarinius. Neišpildęs šių DK sąlygų darbdavys gali būti vertinamas kaip neteisėtai atleidęs darbuotojus iš darbo su visomis iš to išplaukiančiomis finansinėmis pasekmėmis.
Bet atleidžiant darbuotojus dozuotai, po kelis procentus per mėnesį, nesiekiant 10 proc., tie atleidimai nesisumuoja. Grupinio atleidimo – nėra. Ir iš DK išplaukiančių pasekmių nebelieka. Taip pat ir grėsmės dėl galimai „neteisėtų atleidimų“. Optimizuota.
Laikinasis Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Audrius Gelžinis