Po plataus masto 4 darbo dienų savaitės įvedimo, Islandijoje ženkliai pagerėjo darbuotojų pasitenkinimas, o šalies ekonomika yra stipresnė nei bet kada anksčiau.

2020–2022 m. 59 % šalies darbuotojų sutiko dirbti sutrumpintu darbo laiku, nemažinant jų atlyginimų. Koks buvo to rezultatas? Auganti ekonomika, žemas nedarbo lygis ir laimingi darbuotojai.

Tyrimas, kurį paskelbė „Autonomy Institute“ ir „Alda“, parodė, kad 62 procentai darbuotojų, kurie sutiko dirbti trumpiau, jautė daugiau pasitenkinimo savo darbo laiku, o netgi 97 procentai teigė, kad pasiekė geresnę darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. 42 procentai manė, kad trumpesnis darbo laikas sumažino stresą jų asmeniniame gyvenime.

Bet naudos gauna ne tik darbuotojai. 2023 metais Islandijos ekonomika išaugo 5 procentais (tai buvo antras pagal spartą augimas Europoje), o nedarbo lygis buvo tik šiek tiek virš 3 procentų (vienas žemiausių Europoje).

„Šis valandų sumažinimas rodo didesnę pagarbą individui <…>. Mes nesame tik mašinos, kurios tiesiog dirba visą dieną, tada miega ir vėl grįžta prie darbo,“ – apibendrina vienas iš bandymo dalyvių.

Visuotinis darbo valandų sutrumpinimas buvo įvestas po dviejų didelių bandymų, vykdytų 2015–2019 m., kurių metų Islandijos viešojo sektoriaus darbuotojai dirbo 35–36 valandas per savaitę be atlyginimo mažinimo. Bandymuose dalyvavo 2500 žmonių, o jų tikslas buvo išlaikyti ar padidinti produktyvumą, kartu gerinant darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Tyrėjai nustatė, kad produktyvumas daugumoje darbo vietų išliko toks pats arba pagerėjo, o darbuotojų gerovė drastiškai pagerėjo pagal įvairius rodiklius – nuo streso ir perdegimo iki sveikatos ir darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyros. Po šių bandymų Islandijos profesinės sąjungos susiderėjo dėl darbo valandų mažinimo dešimtims tūkstančių savo narių visoje šalyje.