Volkswagen krizė Vokietijoje. „Volkswagen“, didžiausia automobilių gamintoja Europoje, planuoja uždaryti bent tris gamyklas Vokietijoje, atleisti dešimtis tūkstančių darbuotojų ir sumažinti likusių gamyklų dydžius. Tokie planai įmonės 87-erių metų istorijoje pristatyti pirmą kartą. Įmonė susiduria su dideliu spaudimu dėl aukštų energijos ir darbo kainų, stiprios konkurencijos iš Azijos, mažėjančios paklausos Europoje ir Kinijoje bei lėtesnio nei tikėtasi perėjimo prie elektromobilių gamybos. Aštrėjant konfliktui tarp darbuotojų ir vadovybės, svarstoma galimybė rengti masinį streiką, o kai kuriose gamyklose jau dabar vyksta įspėjamieji streikai. Plačiau – čia (angl. k.).

Nauja Europos Komisijos sudėtis. Naujos kadencijos Europos Komisijos sudėtis kelia nerimą, kadangi joje nebeliko darbo ir socialinių teisių komisaro portfelio. Vietoje jo turėsime „žmonių, įgūdžių ir pasirengimo“ komisarę, kuria bus skiriama Europos Parlamento narė iš Rumunijos Roxana Mînzatu. Šis pokytis rodo posūkį link individualios atsakomybės socialinėje politikoje. Nuo 1970-ųjų socialinė politika ir darbo teisė buvo svarbi ES dalis, tačiau dabar akcentuojamas konkurencingumas, o socialinė gerovė ir lygios galimybės atsidūrė antrame plane. Komisijos prioritetai leidžia manyti, kad gerovės ir socialinės apsaugos tikslai jau įgyvendinti, o vienintelis likęs klausimas – užpildyti įgūdžių spragą. Tikimasi, jog nauja Europos Komisija pateiks konkrečius pasiūlymus stiprinti socialines ir darbo teises. Plačiau – čia (angl. k.).

Patvirtintas Vyriausybės planas skatinti socialinį dialogą. Įsigaliojus ES direktyvai dėl minimalaus darbo užmokesčio, šalys narės įsipareigojo skatinti kolektyvines derybas ir siekti 80% aprėpties lygio bei parengti tam skirtus veiksmų planus. Lietuvos Vyriausybės parengtame veiksmų plane numatomas darbuotojų ir darbdavių atstovų kompetencijų kėlimas bei įvardijamos priemonės, veikiančios kitose ES šalyse, turinčiose aukštą kolektyvinių sutarčių lygį, pavyzdžiui, laisvesnė streiko skelbimo procedūra, kaip Švedijoje ar Suomijoje; galimybė išplėsti kolektyvinės sutarties taikymą visam pramonės sektoriui, kaip Prancūzijoje; viešųjų pirkimų taisyklės, pirmenybę teikiančios įmonėms su kolektyvinėmis sutartimis, kaip Slovėnijoje. Su visu planu galite susipažinti čia.

Baltijos šalių taryba. Spalio 29 d. Taline vyko kasmetinis Baltijos šalių profesinių sąjungų tarybos susitikimas. Jame dalyvavo LPSK pirmininkės pavaduotojas A. Gelžinis. Susitikime aptarti bendri iššūkiai, vienas jų – direktyvos dėl minimalaus darbo užmokesčio perkėlimas į nacionalinę teisę bei socialinio dialogo skatinimas (kolektyvinių sutarčių aprėptis Lietuvoje – 23%, Latvijoje – 17%, Estijoje – 21%). Estijos profesinių sąjungų atstovai pristatė dešiniųjų valdžios keliamus iššūkius jų šalyje – PVM didės iki 24%, gyventojų pajamų mokestis augs iki 22% 2025 m., o nuo 2026 m. padidės dar iki 24%. Bus didinami akcizai, atsiras naujų mokesčių, kurie nuguls ant darbuotojų pečių. Plačiau – čia (liet. k.).

Ankstyva pensija Nyderlanduose. Vyriausybė, profesinės sąjungos ir darbdaviai pasiekė susitarimą, numatantį, jog darbuotojai, kurių darbas pripažintas fiziškai sunkiu, galės išeiti į pensiją trejais metais anksčiau. Asmenims, susiduriantiems su finansiniais sunkumais, taip pat bus suteikiama papildoma iki 3600 eurų metinė pašalpa. Siekiant, kad ankstyva pensija būtų prieinama tik tiems, kam ji tikrai reikalinga, darbo pozicijų krūvis bus įvertinamas Socialinių reikalų ministerijos paskirto institucijos. Taip pat numatyta įgyvendinti tvaraus įdarbinimo programą, skirta sveikatos išsaugojimui darbo vietose, pvz., darbo krūvio mažinimui ir darbuotojų perkėlimui į mažiau fiziškai varginančias pareigas. 2023 m. duomenimis, Nyderlanduose pensija vidutiniškai užtikrino 93,2 proc. iki tol buvusio į rankas gaunamo atlyginimo. Lietuvoje šis rodiklis siekė vos 28,9 proc.

Būsto krizė. Visoje Europoje gilėja būsto krizė, o Lietuva yra viena iš labiausiai paveiktų valstybių. Pagal nuomos kainų augimą nuo 2010 m., Lietuvoje būsto nuomos kainos išaugo net +178%. Tai – antras didžiausias rodiklis Europoje po Estijos. Minimalią algą uždirbantys darbuotojai būsto nuomai ES išleidžia vidutiniškai trečdalį savo atlyginimo, tačiau didmiesčiuose, kur darbo vietų daugiausia, situacija dar prastesnė. Naujojoje Europos Komisijoje pirmą kartą bus skiriamas komisaras, atsakingas už būsto politiką. Europos profesinės sąjungos iškėlė savo prioritetus šioje srityje, tarp kurių: kolektyvinių derybų skatinimas ir MMA didinimas, kad darbuotojų atlyginimai neatsiliktų nuo nuomos kainų, investicijos į socialinį būstą, kova su spekuliacijomis ir nekilnojamojo turto kaupimu. Plačiau – čia (liet. k.).

Nuotolinio darbo reguliavimas. Pandemijos paskatintas nuotolinio darbo augimas atskleidė daugybę reguliavimo spragų ir iššūkių, kuriuos Europos profesinės sąjungos (ETUC) siekia spręsti naujais ES lygmens teisės aktais. ETUC reikalauja užtikrinti, kad nuotolinis darbas būtų savanoriškas ir darbuotojai turėtų teisę pasirinkti darbą biure, jei to pageidauja. Taip pat pabrėžiama teisė atsijungti po darbo valandų, sveikatos rizikos vertinimo būtinybė, darbdavių pareiga kompensuoti su nuotoliniu darbu susijusias išlaidas, ir privatumo apsauga prieš netinkamą stebėjimą. ETUC siūlo, kad kolektyvinės sutartys apimtų nuotolinio darbo sąlygas, siekiant išvengti pervargimo, užtikrinti sveiką darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir mažinti lyčių nelygybę, kurią gali gilinti nuotolinio darbo specifika. Be to, reikalingi mechanizmai, skirti apsaugoti darbuotojus nuo psichosocialinės rizikos, tokios kaip stresas ir izoliacija. Plačiau – čia (liet. k.).

Nuotrauka: Moritz Frankenberg/dpa/picture alliance