Liepos 9 d. publikuotoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2024 m. užimtumo apžvalgoje pateikiami įrodymai, kad kolektyvinės derybos atlieka svarbų vaidmenį ekonomikai judant ekologiško ir teisingo perėjimo link. Ataskaitoje nurodoma, kad taršių pramonės šakų darbuotojai, netekę darbo, sunkiai randa kitą, o kai kurie yra priversti persikelti arba iki 40 proc. susimažinti darbo užmokestį. Kolektyvinės derybos galėtų padėti sušvelninti šią problemą.
EBPO apžvalgoje matyti, kad itin taršių pramonės šakų darbuotojams mokamas palyginti geras atlyginimas, jie paprastai turi stabilias darbo vietas ir yra daug didesnė tikimybė, kad jiems bus taikomos kolektyvinės sutartys.
Tuo tarpu žemos ir vidutinės kvalifikacijos darbuotojams, kurių paklausa didėja dėl perėjimo prie ekologiškos ekonomikos, mokamas mažesnis darbo užmokestis, darbo sąlygos prastesnės, o darbuotojams rečiau taikomos kolektyvinės sutartys.
Šios išvados patvirtina, kad kolektyvinės derybos yra būtina teisingo perėjimo dalis, o EBPO užimtumo apžvalgoje labai aiškiai pabrėžiama kolektyvinių derybų nauda.
„Nesvarbu, ar kalbama apie ekologiško perėjimo skatinimą, dirbtinio intelekto diegimo darbo vietoje valdymą, ar įtraukias darbo rinkas, EBPO užimtumo apžvalgoje nuolat pabrėžiama kolektyvinių derybų nauda. Atėjo laikas politikos formuotojams, glaudžiai bendradarbiaujant su profesinėmis sąjungomis ir darbdaviais, pasirūpinti gerai veikiančiomis darbo rinkos institucijomis ir socialinio dialogo bei kolektyvinių derybų praktika”, – teigia Veronika Nilsson, Profesinių sąjungų patariamojo komiteto (TUAC) prie EBPO generalinė sekretorė
„EBPO užimtumo apžvalgoje išsakoma esminė teisingo perėjimo nuostata: spręsti perėjimo prie nulinės emisijos sukeliamo socialinio poveikio klausimus yra ne tik teisinga, bet ir būtina siekiant užtikrinti visuomenės paramą šiam procesui”, – sako Veronika Nilsson.
TUAC taip pat palankiai vertina ir EBPO išvadą, kad nėra jokio ryšio tarp darbo užmokesčio kėlimo ir kainų stabilumo. EBPO užimtumo apžvalgoje teigiama: „Kadangi realusis darbo užmokestis atgauna dalį prarastų pozicijų, pelnas pradeda kompensuoti dalį darbo sąnaudų augimo. Vis dėlto daugelyje šalių pelnas turi galimybių toliau kelti darbo užmokestį, juolab kad nėra kainų ir darbo užmokesčio spiralės požymių.“
Pagal TUAC inf.