Kolektyvinės derybos suvaidino lemiamą vaidmenį pandemijos metu ir gali būti veiksmingos priemonės darbdaviams bei darbuotojams įveikti naujus iššūkius, kurie nuolat drebina pasaulį. Kolektyvinės derybos skatina lygybę ir įtrauktį, nes kuo daugiau darbuotojų apima kolektyvinės sutartys, tuo mažesni atlyginimų skirtumai, sakoma naujoje Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ataskaitoje „Socialinio dialogo ataskaita 2022: Kolektyvinės derybos dėl įtraukaus, tvaraus ir atsparaus atsigavimo“.

Ši ataskaita pagrįsta kolektyvinių sutarčių ir praktikos apžvalga, atlikta net 80 skirtingų ekonominio išsivystymo lygių šalių. Taip pat buvo atlikta ir teisinės bei reguliavimo sistemos 125 šalyse analizė.

Kolektyvinės derybos – laisvanoriškas derybų tarp vieno ar kelių darbdavių (ar jų organizacijų) ir vienos ar daugiau darbuotojų organizacijų procesas – gali veiksmingai sumažinti darbo užmokesčio nelygybę tiek įmonėje, tiek sektoriuje ar šakoje.

Kolektyvinės derybos taip pat gali padėti sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą. Daugiau nei pusė (59 proc.) TDO tyrimo metu apžvelgtų kolektyvinių sutarčių atspindi bendrą darbdavių ar jų organizacijų ir darbuotojų organizacijų (ypač profesinių sąjungų) įsipareigojimą spręsti lyčių nelygybės problemą, užtikrinant vienodą atlyginimą už vienodos vertės darbą, tėvystės ir motinystės garantijas bei smurto dėl lyties darbe priemones.

Remiantis ataskaita, daugiau nei trečdaliui darbuotojų (35 proc.) 98 šalyse darbo užmokestis, darbo laikas ir kitos darbo sąlygos nustatomos  kolektyvinėmis profesinės sąjungos ir darbdavio ar darbdavių organizacijos derybomis.

Vaidmuo švelninant COVID-19 krizės poveikį

Kolektyvinės derybos suvaidino svarbų vaidmenį sušvelninant COVID-19 krizės poveikį užimtumui ir darbo užmokesčiui, sustiprinant įmonių bei darbo rinkų atsparumą, palaikant ekonominės veiklos tęstinumą, išsaugant darbo vietas bei atlyginimus.

Visuomenės sveikatos priemonių pritaikymas ir darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) stiprinimas darbo vietoje, taip pat apmokamos nedarbingumo atostogos ir sveikatos priežiūros išmokos, numatytos daugelyje kolektyvinių sutarčių, prisidėjo prie milijonų darbuotojų apsaugos.

Pasirašytos kolektyvinės sutartys sprendžia tokius klausimus, kaip darbo organizavimo pokyčiai, darbuotojų mokymas ir su nuotoliniu darbu susijusios išlaidos.

Kolektyviniai susitarimai leido iš naujo susitarti dėl darbo laiko, teisės “atsijungti” po darbo, nustatyti dienas ir valandas, kai darbuotojas turi būti pasiekiamas, kt.

Esminis įrankis siekiant į žmogų orientuoto atsigavimo

Anot TDO prognozių, kolektyvinės derybos ir toliau bus esminė priemonė norint susidoroti su pokyčiais pasaulyje. Todėl būtina užtikrinti veiksmingą visų darbuotojų teisės į kolektyvines derybas pripažinimą, teigiama TDO tyrime.

Kaip bendro reguliavimo forma, kolektyvinės derybos gali labai prisidėti prie įtraukaus ir veiksmingo darbo santykių reguliavimo ir turėti teigiamą poveikį stabilumui, lygybei, reikalavimų laikymuisi ir įmonių bei darbo rinkų atsparumui. Tai labai aktualu turint omenyje netradicines darbo formas spračiai vystantis dalijimosi ekonomikai.

Visgi, pasak tyrėjų, kad kolektyvinės derybos būtų tikrai veiksmingos, reikia atsižvelgti į keletą prioritetų:

• Darbdavių ir darbuotojų organizacijų galios stiprinimas. Į žmogų orientuotas atsigavimas reiškia, kad darbdaviai ir darbuotojai turi teisę dalyvauti priimant jiems įtakos turinčius sprendimus ir formuojant politiką. Veiksmingo socialinio dialogo pagrindas yra darbdavių ir verslo organizacijų bei profesinių sąjungų galia ir gebėjimas reprezentuoti narius.
• Veiksmingas visų darbuotojų teisės į kolektyvines derybas pripažinimas. Atsižvelgiant į pokyčius, vykstančius darbo pasaulyje, būtina stiprinti darbo institucijas, kad būtų užtikrinta tinkama visų darbuotojų apsauga, įskaitant veiksmingą teisės į kolektyvines derybas pripažinimą.
• Įtraukiančio, tvaraus ir atsparaus atsigavimo skatinimas. Kolektyvinėse derybose reikia spręsti nelygybės ir atskirties problemas, užtikrinti ekonominį saugumą, palengvinti teisingą perėjimą, užtikrinti darbo laiko lankstumą ir gerinti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, skatinti tvarias įmones.
• 2030 m. Darnaus vystymosi darbotvarkės įgyvendinimo rėmimas. Darbdavių ir darbuotojų organizacijų vaidmuo yra labai svarbus siekiant aštuonių darnaus vystymosi tikslų, ypač 8-ojo tikslo “Dėl padoraus darbo ir ekonomikos augimo”.

Tuo metu Lietuvoje…

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šių metų vasario mėn. duomenimis, buvo įregistruotos 344 kolektyvinės sutartys. Iš jų: 1 nacionalinio lygmens kolektyvinė sutartis, 4 teritorinio lygmens kolektyvinės sutartys, 13 šakos lygmens kolektyvinių sutarčių,  326 darbdavio lygmens kolektyvinių sutarčių.

Palyginimui – metų pradžioje Lietuvoje buvo 93 059 įmonės.

Pagal ilo.org parengė pramprof.lt