Lapkričio 25 d., ketvirtadienį, vyko tradicinis Baltijos jūros regiono profesinių sąjungų tinklo (BASTUN) Rudens susitikimas.

Tai – vienas iš dviejų svarbiausių organizacijos metų įvykių. Per jį viso regiono profesinių sąjungų lyderiai gilinasi į darbuotojams ir profesinėms sąjungoms aktualias problemas bei jų sprendimo taktikas, pritaikytas kitose šalyse.

Šį kartą diskusijų ašis – socialinis dempingas.

Aiškinant paprastai, dėl didelės konkurencijos verslininkai stengiasi kuo labiau sumažinti išlaidas, įskaitant ir žmogiškųjų išteklių kaštus. Dėl to, siekiant įgyti konkurencinį pranašumą, neretai apeinami socialiniai ir patekimo į darbo rinką įstatymai bei normos.

Socialinis dempingas gali apimti įvairias neteisėtas ar piktnaudžiavimo praktikas, tarp kurių – nedeklaruojamas darbas, fiktyvus savarankiškas darbas, socialinių įstatymų pažeidimai, pavyzdžiui, nemokant deramų socialinio draudimo įnašų, ar patekimo į rinką taisyklių pažeidimai, kaip, pavyzdžiui, „pašto dėžutės“ tipo ir vadinamųjų priedangos įmonių veikla.

Tai – vienas esminių dalykų, prieš kurį kovoja profesinės sąjungos. Tai neapsiriboja tam tikromis įmonėmis, o plinta per visą industriją ar net darbo rinką apskritai bei kelia riziką kitų darbuotojų socioekonominei padėčiai.

Rudens susitikimą pradėjo BASTUN prezidentas Terje Olav Olsson – šiuo metu BASTUN pirmininkaujančios Norvegijos atstovas. Savo sveikinimo kalboje jis apžvelgė bendrą regiono situaciją, pagrindinius iššūkius bei aptarė galimas profesinių sąjungų veiklos kryptis.

Po to sekė kviestinės pranešėjos Europos Parlamento narės, dirbančios Užimtumo ir socialinių reikalų komitete, Heléne Fritzon kalba. Ji apžvelgė esmines aktualijas, šiuo metu svarstomas EP: minėta Direktyva dėl adekvačios minimalios algos, pasiūlymas dėl bendro Europos socialinės apsaugos paso, socialinis sąlygiškumas (social conditionality) žemės ūkio sektoriuje bei kita. Dalyviams buvo itin naudinga betarpiškai paklausinėti socialinėje srityje dirbančios europarlamentarės ir apie kitas jiems svarbias temas.

Magnus Berge, Tarptautinės darbo organizacijos Darbuotojų veiklos darbuotojų biuro (ILO ACTRAV) atstovas, kalbėjo apie šiuo metu itin svarbias TDO Konvencijas, kuriomis galima remtis dabartinių iššūkių akivaizdoje, ar kovoti, kad jos būtų ratifikuotos (nebūtinai visos yra). Be to, jis pastebėjo, kad vis vien svarbiausias elementas yra kokybiškas socialinis dialogas. „Tos šalys, kurios naudojasi kokybišku socialiniu dialogu kur kas geriau pakelia kizines situacijas, nei tos, kurios to nedaro“, – konstatavo jis.

Itin įdomus buvo Jonas Bals iš Norvegijos profesinių sąjungų konfederacijos pranešimas. Viena pagrindinių to priežasčių – jo ir jo kolegų darbas glaudžiai susijęs su migrantais darbuotojais iš Baltijos šalių bei Lenkijos. Ne paslaptis, kad jie dirba blogesnėmis darbo sąlygomis, o kartu „atneša“ socialinį dempingą, kai sutinka dirbti už mažesnius atlyginimus. Padedant jiems galima išlaikyti standartus ir kitiems – vietiniams – darbuotojams.

Pagrindines savo darbo sritis pranešėjas išskyrė į šias: atlyginimų vagystė, savarankiškai dirbantys darbuotojai ir laikino įdarbinimo agentūros. Šie aspektai kelia nemažai rizikų. Dėl to profesinės sąjungos nemažai dirba su laikinų įdarbinimo agentūrų ir sutarčių grandinių problematika. Čia darbuotojai įprastai dirba prastesnėmis sąlygomis. „Kalbamės su savivaldybėmis, kad būtų sumažintas maksimalus įmonių skaičius sutarčių grandinėje ir būtų aišku, jei kur elgiamasi nesąžiningai“, – sako J.Bals.

Planuojama, kad kitas aukšto lygio BASTUN – Pavasario – susitikimas turėtų būti organizuojamas Varšuvoje, Lenkijoje, balandžio 21-22 d.