Situacija „Achemoje“ šiuo metu nelengva – išaugus dujų kainai, bendrovei teko mažinti gamybą. Dalis cechų stabdomi, jų darbuotojai išleidžiami į prastovas. Ką tai reiškia? Bene trečdaliui „Achemos“ darbuotojų kris darbo užmokestis, iš kurio darbuotojai nepajėgs patenkinti net būtiniausių poreikių.

Suprantame padėties rimtumą, dėl to Achemos darbuotojų profesinė sąjunga derasi dėl šių žmonių darbo užmokesčio ir siekia sušvelninti staigų jų pajamų kritimą. Mūsų pasiūlymas – kad darbuotojams, esantiems prastovose, būtų mokama 2/3 vidutinio darbo užmokesčio, o vykdantiems įrenginių priežiūrą – vidutinis darbo užmokestis.

Taip pat svarbu matyti realią situaciją, kad galėtume geriau planuoti tolesnius veiksmus. Dėl to lygiagrečiai apklausiami darbuotojai apie tai, kokių veiksmų planuoja imtis. Kitaip tariant, ar galvoja išeiti dirbti kitur, ar registruotis Užimtumo tarnyboje, kur bedarbiams mokamos nedarbo išmokos yra didesnės nei bendrovės siūlomas atlygis, ar, būdami priverstinėse prastovose, lauks bendrovės atsigavimo.

Jau dabar skaičiuojame, kad, jei AB „Achema“ nuspręstų stabdyti gamybą, į Užimtumo tarnybą pasibelstų iki 600 naujų bedarbių. Darbuotojai akcentuoja, kad, pasikeitus situacijai ir „Achemai“ atnaujinus veiklą, jie norėtų garantijų, kad galėtų grįžti į ankstesnes darbo vietas ne blogesnėmis nei dabartinėmis darbo sąlygomis.

Darbdaviui reikėtų įvertinti tai, kad darbuotojai, kurių prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip keturiasdešimt penkias dienas per paskutinius dvylika mėnesių, turi teisę nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. Tokiu atveju darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką.

Jei bendrovę apsispręstų palikti keli šimtai darbuotojų, pasikeitus situacijai, nebūtų specialistų, galinčių užtikrinti sklandų ir nepertraukiamą bendrovės darbą. Čia svarbu įvertinti, kiek daug laiko ir lėšų bendrovei tektų investuoti į naujų darbuotojų parengimą. Neginčytina, kad kur kas efektyvesnės investicijos – į dabartinių darbuotojų išsaugojimą.

„Tikiu, kad šį periodą ištversime, vis tik būtų teisinga, kad bendrovė investuotų į dabartinių darbuotojų išlaikymą. Negalėdamas pragyventi darbuotojas greitai pasuks į darbo rinką ar pasirinks emigraciją. Reikia nepamiršti, kad tokia situacija netruks amžinai – trąšų verslas nuolat patiria kritimus ir pakilimus. Turime galvoti ir apie ateitį, t. y. kokios priemonės, atlygio sistemos kryptys leistų darbuotojams atlaikyti dabartinį ir planuojamą infliacijos šuolį“, – sako pirmininkė Birutė Daškevičienė.

Šiuo metu ADPS seka situaciją ir aktyviai konsultuoja narius dėl kylančių problemų, taip pat atlieka paskaičiavimus bei pataria, koks „nedarbo“ režimas palankesnis, įvertinus kiekvieno asmeninę situaciją bei poreikius. „Raginame darbuotojus aktyviai jungtis prie Achemos darbuotojų profesinės sąjungos, nes tik vieningas atstovavimas gali duoti apčiuopiamų vaisių. Lauke vienas – ne karys“, – pažymi B. Daškevičienė.