Žemi atlyginimai reiškia, kad, energijos kainoms šokus aukštyn, beveik 3 mln. žmonių ES negali sau leisti šildymo namuose, nepaisant to, kad turi darbus. Tai rodo ES duomenų analizė, kurią atliko Europos profesinių sąjungų institutas.
Prasidėjus rudeniui ir artėjant žiemai, apie 15 proc. (maždaug 2,7 mln. žmonių) Europos skurstančių darbuotojų (angl. working poor) negalės jungtis šildymo.
Per pastarąjį dešimtmetį situacija pablogėjo keliolikoje ES šalių narių, be to, dabar pakilusios elektros kainos kelia riziką dar daugiau žmonių patirti energetinį skurdą.
Didžiausias procentas skurstančių darbuotojų, negalinčių sau leisti šildymo (žr. į lentelę Nr. 1):
Kipras – 45,6
Bulgarija – 42,8
Lietuva – 34,5
Portugalija – 30,6
Graikija – 28,7
Italija – 26,1
Didžiausias procentinis skurstančių darbuotojų, negalinčių sau leisti šildymo, išaugimas nuo 2009 (žr. į lentelę Nr. 2):
Kroatija – 16,5
Kipras – 10
Lietuva – 7,9
Slovakija – 7,8
Ispanija – 6
Italija – 5,2
Augančios energijos kainos reikalauja dar skubesnių ES veiksmų dėl atlyginimų. Profesinės sąjungos vertina Europos Parlamentą padėti apsaugoti darbuotojus nuo energetinio skurdo, įvedant „orumo slenkstį“ (angl. „threshold of decency“) į ES direktyvos dėl minimalių algų tekstą. Tai užtikrintų, kad įstatymais nustatytas minimalus atlyginimas garantuos orius gyvenimo standartus.
Šiuo metu 20 ES šalių narių turi įstatymais nustatytus minimalius atlyginimus mažesnius nei 60 proc. atlyginimų medianos ir/ar 50 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. Dabartinis direktyvos variantas šios situacijos nepakeistų.
Jos pakeitimai reikalingi ir dėl poreikio didinti darbuotojų, „dengiamų“ kolektyvinių sutarčių, skaičių, kas yra geriausias būdas susitarti dėl iš tiesų sąžiningo darbo užmokesčio.
Pasak Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinio sekretoriaus pavaduotojos Esther Lynch, Europoje vis dar yra daugybė mažai apmokamų darbuotojų, kurie, nors ir turėdami darbus visu etatu, turi rinktis tarp šildymo ir nuomos mokėjimo ar tinkamos šeimos mitybos. Tai nepriimtina ir paneigia visą minimalios algos koncepciją.
„Laikas Europai nubrėžti liniją ir užtikrinti, kad gaunant minimalią algą darbuotojams nereikės jaudintis dėl to, ar gebės užmokėti už šildymą ar ne“, – sako ji.
Pastabos:
Informacija paremta „Eurostat” mikroduomenų analize, atlikta Europos profesinių sąjungų instituto, nurodančia į darbuotojus, uždirbančius mažiau nei 60 proc. nacionalinių ekvivalentinių pajamų. Čia neįraukti tie, kurie uždirba mažiau nei 50 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio, nors jie taip pat turėtų būti priskirti prie skurstančių darbuotojų.
Lentelė Nr. 1
| Šalis narė | % skurstančių darbuotojų, neišgalinčių mokėti už šildymą | Skurstančių darbuotojų, neišgalinčių mokėti už šildymą, skaičius |
| Kipras | 45,6 | 14 398 |
| Bulgarija | 42,8 | 129 990 |
| Lietuva | 34,5 | 35 371 |
| Portugalija | 30,6 | 157 612 |
| Graikija | 28,7 | 122 323 |
| Italija | 26,1 | 833 311 |
| Kroatija | 16,5 | 15 902 |
| Ispanija | 15,7 | 391 186 |
| Rumunija | 15,1 | 193 990 |
| Prancūzija | 13,3 | 298 665 |
| Slovakija | 13,2 | 16 961 |
| Latvija | 11,3 | 9 241 |
| Airija | 9,8 | 10 108 |
| Malta | 9,8 | 1 620 |
| Čekija | 8,4 | 16 224 |
| Belgija | 8,4 | 21 680 |
| Vokietija | 7,9 | 23 7482 |
| Vengrija | 6,8 | 25 843 |
| Lenkija | 6,5 | 113 898 |
| Nyderlandai | 6,5 | 32 027 |
| Slovėnija | 4,4 | 2 071 |
| Liuksemburgas | 3 | 1 017 |
| Suomija | 2,9 | 2 237 |
| Estija | 2,8 | 1 947 |
| Austrija | 2,5 | 7 899 |
| ES27 vidurkis | 15 | 2 713 578 |
Lentelė Nr. 2
| Šalis narė | Procentinis skurstančių darbuotojų, neišgalinčių mokėti už šildymą, išaugimas nuo 2009 |
| Kroatija | 16,5 |
| Kipras | 10,1 |
| Lietuva | 7,9 |
| Slovakija | 7,8 |
| Ispanija | 6 |
| Italija | 5,2 |
| Airija | 4,9 |
| Nyderlandai | 2,2 |
| Liuksemburgas | 1,6 |
| Estija | 1,6 |
| Suomija | 0,1 |