„Eurofound“, ES agentūros, padedančios gerinti gyvenimo ir darbo sąlygas, tyrėjai D. Adascalitei ir T. Weber naujoje studijoje teigia, kad dalyje sektorių pandemija padidino darbo jėgos trūkumą. Dabar ši problema ėmė ryškėti ir kituose.

2021 m. pirmąjį ketvirtį Europos ekonomikos ėmė rodyti atsigavimo ženklus. Palaipsniui atnaujinus ekonominę veiklą, padidėjo darbuotojų paklausa ir vėl išaugo susirūpinimas dėl jų trūkumo. Manoma, kad dar iki COVID-19 protrūkio sunkumai užpildant laisvas darbo vietas buvo vienas iš pagrindinių veiksnių, stabdančių augimą, konkurencingumą ir paslaugų teikimą daugelyje sektorių. Pandemijos metu darbo jėgos paklausa laikinai sumažėjo, nors ir ne visuose sektoriuose.

2021 m. pirmąjį ketvirtį darbo paklausa, matuojama laisvų darbo vietų skaičiumi, pasiekė priešpandeminį lygį. Laisvų darbo vietų daugėja statybos, informacijos bei komunikacijos sektoriuose, kur įgūdžių trūkumas gerokai prieš COVID-19 pandemiją tapo struktūrine problema, nesusijusia su trumpalaikiais ekonomikos svyravimais.

Tuo metu Rytų Europoje greitesnis nei prognozuota ekonomikos atsigavimas kartu su pramonės produkcijos augimu perkaitino darbo rinką ir sukėlė kliūtis įdarbinant reikiamą skaičių darbuotojų gamyboje. Darbuotojų paklausa išaugo ir svetingumo sektoriuje, kur, sušvelninus pandemijos apribojimus, darbdaviai aktyviai stengėsi rasti darbuotojų į laisvas darbo vietas.

Darbo jėgos trūkumą lemia daug veiksnių

Darbo jėgos trūkumą sąlygoja tokie veiksniai kaip judėjimo ES viduje ir migracijos srautų sutrikimai; darbuotojai, kurie pandemijos metu keičia sektorius; darbuotojų nenoras dirbti tam tikruose sektoriuose dėl susirūpinimo mažais darbo užmokesčiais ir nepakankamai geromis darbo sąlygomis.

Kalbant apie judumą ir migraciją, COVID-19 pandemija komplikavo prašymų ir darbo leidimų gavimo procedūras. Dėl to didėjo darbo jėgos trūkumas žemės ūkio ir sveikatos priežiūros sektoriuose, kur migrantai sudaro didelę darbo jėgos dalį. Pavyzdžiui, Vokietijoje imigracija 2020 m. sumažėjo maždaug 25%, todėl daug sektorių trūko darbuotojų. Kadangi žmonių judėjimo per Europos sienas apribojimai didėja, reaguojant į naujų viruso variantų atsiradimą, neaišku, kada tarpvalstybinis judumas pasieks priešpandeminį lygį.

Kai kurie darbuotojai pandemijos metu nusprendė pakeisti darbą. Svetingumo sektoriaus ataskaitos rodo, kad netikrumas dėl verslo uždarymo ir atnaujinimo paskatino dalį darbuotojų visam laikui pakeisti darbą. Airijos informacija rodo, kad net 30% svetingumo sektoriaus darbuotojų persikėlė dirbti į kitus sektorius. Čekijoje profesinės sąjungos pažymi, kad pandemija išstūmė moteris ir jaunimą iš darbo rinkos, taip pat nukreipė darbuotojus nuo svetingumo sektoriaus į darbus, siūlomus internetinių platformų, ir pristatymo paslaugas.

Maži atlyginimai ir prastos darbo sąlygos yra dar viena darbuotojų trūkumo tam tikruose sektoriuose priežastis. Taigi, užimtumą prastai apmokamuose ar žemos kvalifikacijos darbuose mažina ne vyriausybių „fiskalinis nesąžiningumas“. Studijoje vertinama, kad trumpalaikio darbo schemos ir parama padėjo tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, be to, užtikrino, kad nedarbo lygis būtų kontroliuojamas. Šios schemos padėjo išvengti galimai pražūtingo sukrėtimo darbo rinkoje, kuris būtų apsunkinęs darbuotojų grįžimą į darbą. Daug daugiau asmenų galėjo netekti darbo ir tapti neveiklūs.

Pastovaus užimtumo ir pajamų saugumo stoka, prastos karjeros perspektyvos ir varginantis darbo pobūdis, taip pat mažas atlyginimas bei prastos darbo sąlygos neskatina tam tikruose sektoriuose ieškoti darbo. Graikijoje, kur iki pandemijos beveik nebuvo darbo jėgos trūkumo, svetingumo sektoriaus darbdaviams – iš dalies dėl nepatrauklių darbo perspektyvų – sunku rasti darbuotojų.

Pandemija didina sveikatos ir priežiūros paslaugų trūkumą

2020 m. visos ES šalys pranešė apie nepakankamą slaugytojų, bendrosios praktikos gydytojų ir ilgalaikės priežiūros darbuotojų pasiūlą. Darbo jėgos trūkumas yra ilgalaikis faktorius sveikatos priežiūros sektoriuje.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo struktūrinį darbo jėgos trūkumą ES sveikatos priežiūros srityje. Jau 2013 m. šiame sektoriuje skaičiuotas 1,6 mln. darbuotojų deficitas. Iki 2030 m. jo augimas prognozuojamas iki 4,1 mln.

Tokiose šalyse kaip Austrija, Vokietija ir Nyderlandai ilgalaikė priežiūra namuose labai priklauso nuo darbuotojų iš Rytų Europos ir kitų šalių, todėl jas stipriai paveikė kelionių ribojimai. Ilgalaikės priežiūros sektorius ir taip jau kenčia nuo darbo jėgos trūkumo, nes darbuotojams siūlomi palyginti maži atlyginimai, vyrauja sudėtingos darbo sąlygos ir dažnai prastos karjeros perspektyvos.

Reikia sudėtingų politinių sprendimų derinimo

Pandemija atskleidė Europos darbo rinkų pažeidžiamumą ir ilgalaikių investicijų bei tinkamų strategijų derinimo poreikį, sprendžiant tinkamos darbo jėgos trūkumo problemą. Nors investicijos į įgūdžius yra gyvybiškai svarbios įtraukiam ir tvaraus augimui, atsižvelgiant į Žaliąjį kursą ir skaitmenizavimą, pateikti pavyzdžiai rodo, kad politika turėtų būti taikoma ir platesnei sričiai: sprendžiant darbo kokybės, migracijos ir šiuo metu už darbo rinkos ribų esančių bedarbių grupių integracijos klausimus.

Visą tyrimą anglų kalba galite parsisiųsti čia: Tackling labour shortages in EU Member States | Eurofound (europa.eu)

Santrauką lietuviškai skaitykite čia: Darbuotojų trūkumo ES valstybėse narėse sprendimas (europa.eu)

Pagal „Eurofound“ informaciją parengė Danutė Šlionskienė