Europos profesinės sąjungos reiškia abejonių dėl liepos 14 d. Europos Komisija (EK) priimto pasiūlymų paketo Fit for 55, numatančio, kad ES klimato, energetikos, žemės naudojimo, transporto ir mokesčių politika padėtų iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu.
„Fit-for-55 paketas paskatins šimtui tūkstančių darbo vietų pokyčius, kai kurių išnykimą. Kur yra šio paketo socialinė dimensija, siekiant užtikrinti, kad numatydami artėjančius pokyčius išvengtume skaudžių atleidimų ir socialinės žalos?“, – klausiama Europos pramonės profesinės sąjungos Industriall Europe pranešime.
EK pasiūlymų paketu siekiama, kad per artimiausius dešimtmečius Europa taptų pirmuoju pasaulyje klimato požiūriu neutraliu žemynu, ir kad Europos Žaliasis susitarimas taptų realybe. EK pranešime pažymima, jog pateiktos teisėkūros priemonės skirtos įgyvendinti Europos klimato įstatyme nustatytus tikslus ir iš esmės pakeisti mūsų ekonomiką ir visuomenę sąžiningai, ekologiškai bei klestinčiai ateičiai.
Profesinės sąjungos nerimauja, kad nepaisant keleto įdomių iniciatyvų Fit for 55 pakete nėra naujų priemonių ar reikšmingų išteklių, užtikrinančių, kad darbuotojams būtų garantuotas teisingas perėjimas, tuo pačiu paspartinant perėjimą link tvarios ekonomikos ir dekarbonizacijos.
Anot darbuotojų atstovų, pasigendama konkrečių teisinių priemonių pokyčių suvaldymui, taip vadinamos teisingo perėjimo programos visiems darbuotojams, kuriems taikomas Žaliasis susitarimas (su numatytais ištekliais, aktyvia darbo rinkos politika ir socialiniu dialogu).
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas taip pat yra pareiškęs nuomonę, jog kyla pavojus, kad keičiantis darbo pobūdžiui didės atotrūkis tarp gyventojų. Pavyzdžiui, robotikos pagrindu vykdant sudėtingų pramonės procesų automatizavimą reikės mažiau vidutinės kvalifikacijos darbuotojų ir netgi aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie šiuo metu atlieka sudėtingas funkcijas. Tai taip pat gali prisidėti prie tolesnės darbo rinkos poliarizacijos, nes naujos darbo vietos bus sukurtos arba dar aukštesnės kvalifikacijos kategorijoje (tokių produktų ir paslaugų kūrimas ir techninė priežiūra), arba labiau į paslaugas orientuotoje žemos kvalifikacijos kategorijoje.
Beje, Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, kyla pavojus, kad 9 % darbo vietų bus automatizuotos, o dar 25 % darbo vietų funkcijos iš esmės pasikeis.
Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos (LPPSF) nuomone, stebima tendencija, jog tokiame greitų pokyčių kontekste vyriausybių atsakas į skaitmeninimo poveikį paprastai yra reakcinis, o ne iniciatyvus, ir juo iš esmės siekiama sušvelninti šalutinį poveikį, užuot siekus pasinaudoti skaitmeninimo galimybėmis.
„Turime atsižvelgti į jau pasitvirtinusią tendenciją, kad naujos galimybės kurti gerovę dažnai yra naudingos tik tam tikrai žmonių kategorijai, t. y. išsilavinusiems žmonėms, turintiems gerus socialinius įgūdžius ir gebantiems prisiimti didelę riziką. Pagrindiniai skaitmeninių inovacijų naudos gavėjai daugiausia yra intelektinio, finansinio ir fizinio kapitalo teikėjai: novatoriai, akcininkai, investuotojai ir aukštos kvalifikacijos darbuotojai. Tokiu būdu atsiranda prielaidos socialinei ir ekonominei nelygybei augti“, – atkreipia dėmesį LPPSF pirmininkės pavaduotoja, Industriall Europe Šiaurės šalių regiono koordinacinės grupės (Nordic IN) atstovė Baltijos šalims Jurga Subačiūtė-Žemaitienė.
„Todėl tiek kitų ES šalių, tiek Lietuvos vyriausybė turėtų priimti sprendimus, kuriais būtų labiau atsižvelgiama į darbuotojų atstovavimą ir dalyvavimą sparčiai besikeičiančioje darbo rinkoje, tuo pat metu paisant jautrios regionų specifikos. O EK pasiūlytas priemonių paketas turi paskatinti sklandžią pramonės pertvarką, bet ne vesti prie jos naikinimo ir radikalios restruktūrizacijos. Profesinės sąjungos pasirengę kartu su socialiniais partneriais ir visuomene ieškoti tvarių ir socialiai teisingų bei sąžiningų sprendimų, nes pandemija puikiai atskleidė, kaip tampriai esame susiję vienas su kitu – supratome jog vykstantys pokyčiai liečia kiekvieną mūsų“, – apibendrina J. Subačiūtė-Žemaitienė.
Parengta pagal LPPSF informaciją
