Padėtis Baltarusijos pasienyje darosi vis pavojingesnė. Agresyvi kaimyninės valstybės politika nulėmė padidėjusį nelegaliai Lietuvos sieną kertančių asmenų kiekį. Sieną kerta ne tik žmonės, bet ir dronai gabenantys kontrabandą, ir tik laiko klausimas, kada ją gali išbandyti žvalgai. Visa tai priminė senus sienos apsaugos skaudulius, apie kuriuos Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija ir Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos atstovai prakalbo dar prieš metus – pareigūnai dirba su pasenusia ginkluote ir ekipuote, o dalis valstybės sienos dar neturi stebėjimo kamerų.
„Sieną nelegaliai kertantys asmenys nėra vienintelė problema, su kuria pastaruoju metu susiduria Lietuvos pasienio pareigūnai. Per paskutines tris savaites pareigūnai sėkmingai su antidronais užkardė apie 6 dronus, gabenusius kontrabandą. Šiandien tai – kontrabandinės medžiagos, tačiau kokia tikimybė, kad greitu metu nesulauksime ir žvalgybinių dronų? Vertinant dabartinę Baltarusijos politinę padėtį ir poziciją kaimyninių šalių atžvilgiu, tai skamba visai realiai ir antidronų papildymas mūsų tarnyboje būtų rimta paspirtis užkardant tokius pažeidimus“, – susirūpinimą reiškia Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa.
Dar praėjusių metų vasarą Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijai priklausanti profesinė sąjunga kėlė valstybės sienos apsaugos klausimą. Tuomet vaizdo stebėjimo kameromis buvo stebima vos 37 proc. sienos su Baltarusija ir 82 proc. sienos su Rusija. Kita dalis – apie 40 proc. valstybės sienos – buvo saugoma patruliuojant.
„Pasienio apsaugai trūko ne tik sienos stebėjimo sistemų – pavojų didino ir mūsų pasienio pareigūnų netinkamas aprūpinimas modernia NATO standartus atitinkančia ginkluote ir kita būtina ekipuote. Įsivaizduokite, 2021 metai, o pareigūnai vis dar turi naudoti senus „kalašnikovo“ automatus ir neturi reikalingo šiai dienai neperšaunamų liemenių skaičiaus. Tai ne tik nedaro garbės mūsų sienos apsaugai, bet ir kelia realią grėsmę galimuose, ir kasdien vis realesniuose, susidūrimuose su pažeidėjais“, – pasakoja profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Žygimantas Kalpokas.
Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojo Ž. Kalpoko, šiandien galima pasidžiaugti Vyriausybės galiausiai priimtu sprendimu stiprinti apsaugą Baltarusijos pasienyje – numatoma, kad jau per šiuos metus Žagunio pasienio ruože turėtų būti pilnai įrengta sienos stebėjimo sistema, o per artimiausius du metus pažadėta surasti lėšų šia sistema padengti 100 proc. valstybės sienos. Tai pirmas tvirtas žingsnis modernesnės pasienio apsaugos ir nacionalinio saugumo stiprinimo link.
Kaip bebūtų, pasigendama tokio pat tvirto ir drąsaus žingsnio pasienio pareigūnų aprūpinimo standarto klausimu. Ypač turint omenyje sparčiai artėjančias, daugybę dvejonių ir klausimų keliančias, Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad 2021“. Kuriose tikėtina pamatyti net ir kinų karius – Rusija pakvietė kariniuose mokymuose dalyvauti ir Kiniją.
„Situacija kasdien darosi vis sudėtingesnė, o grėsmės – artimesnės ir realesnės. Dėl pastarojo laiko įvykių pasienio pareigūnams jau trūksta pajėgų, į pagalbą pasitelkiami Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, šauliai. Visų šių veiksmų fone norėtųsi matyti ir atitinkamus Lietuvos politinius sprendimus, stiprinant valstybės sienos apsaugą. Pasieniečiai yra pirmieji galintys fiziškai susidurti su migrantais, kontrabandininkais ir net kariais. Vyriausybė turi kuo skubiau priimti reikalingus sprendimus dėl pareigūnų ginkluotės ir kitų spec. priemonių“, – imtis veiksmų ragina Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė.
Kaip teigia profesinės sąjungos atstovas Ž. Kalpokas, praėjusią savaitę vykusiame susitikime su Valstybės sienos apsaugos tarnyba minėti klausimai buvo iškelti kaip prioritetiniai. VSAT vadas Rustamas Liubajevas problemai neabejingas ir puikiai supranta tokio aprūpinimo poreikį. Ž. Kalpoko teigimu, klausimas sprendžiamas aktyviai bendradarbiaujant su Prezidentūra ir Vyriausybe, tačiau vis dar trūksta greito ir principingo sprendimo šiuo klausimu.
„Panašu, kad šiuo metu tiek Prezidentūra, tiek Vyriausybė, tiek NSGK palaiko idėją aprūpinti pasieniečius reikalingomis priemonėmis, bet vis dar svarstoma iš kur būtų galima gauti tam lėšų – ar iš 2% BVP, skirtų krašto apsaugai, ar iš valstybės biudžeto. Be to, kaip žinia Lietuvos BVP neseniai išaugo ir kalbama apie galimybę skirti papildomus 20 mln. eurų valstybės gynybai. Pasieniečių aprūpinimui reikalingomis priemonėmis prireiktų apie 8,5 mln. eurų, tai nėra milžiniški pinigai matant problemos mastą ir vykdomą agresyvią kaimynų politiką“, – dėsto profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas.
LTPF informacija
