Gegužės 25 d. įvykusiame neeiliniame Lietuvos trišalės tarybos posėdyje svarstytas Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pasiūlymas panaikinti prievolę darbdaviui mokėti išeitines kompensacijas ir atostoginius išeinantiems iš darbo darbuotojams prastovų dėl ekstremalios situacijos (karantino) metu. Tam reikėtų pakeisti Darbo kodekso (DK) 56 str. 1 d. 1 p., kuris numato, jog darbo sutartis darbuotojo iniciatyva gali būti nutraukta, jei prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip keturiasdešimt penkias dienas per paskutinius dvylika mėnesių, išmokant jam iki dviejų mėnesių išeitinę išmoką.
Anot darbdavių, ši prievolė karantino metu verslininkams esanti nepakeliama, nes per karantiną jie negali vystyti verslo ne dėl savo kaltės, o dėl vyriausybės sprendimo. Be to, darbuotojams dar priklauso ir atostoginiai, kurie kaupiasi, nors darbuotojai „de facto“ ir taip esą ilsisi. Dėstant argumentus ne kartą iš darbdavių pusės nuskambėjo kaltinimai darbuotojams, esą jie piktnaudžiauja: išeina iš darbo pas vieną darbdavį su išeitinėmis ir atostoginiais, o įsidarbina kitur. Tuo tarpu darbdaviai, nors dėl subsidijų ir yra įpareigoti išsaugoti darbo vietas, tačiau netenka darbuotojų ir dar turi jiems sumokėti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, nuo pirmojo karantino pradžios 2020 kovo 16 iki šių metų gegužės 13 d. DK 56 str. numatytomis išmokomis pasinaudojo tik 328 darbuotojai. Anot LPK atstovų, nors skaičiai ir nėra dideli, tačiau esą ateityje jie gali būti gerokai reikšmingesni.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas palaikė Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) siūlymą keisti DK 56 str. taip: „darbuotojo prastova ne dėl darbuotojo kaltės (išskyrus DK 47 str. 1 d. 2 p. nustatytus atvejus) tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip keturiasdešimt penkias dienas per paskutinius dvylika mėnesių“. Minimame DK punkte (pakeistame dėl karantino 2020 m.) įtvirtintas konkretus prastovos atsiradimo pagrindas – vyriausybės paskelbia ekstremali situacija ir (ar) karantinas, dėl ko darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo.
Profesinių sąjungų pusė nepritarė jokiam DK keitimui. LPSK pirmininkė Inga Ruginienė teigė suprantanti, kad dėl karantino prastovų darbdaviai nekalti, tačiau darbuotojai lygiai taip pat dėl to niekuo dėti. Pasak jos, nesąžininga darbuotojus, kurie neįstengdami išgyventi iš minimalios algos susiranda kitą darbą, kaltinti piktnaudžiavimu.
LPSK vadovė priminė, jog darbuotojai jau nukentėjo, kai pernai buvo pakoreguotas prastovų reglamentavimas pabloginant jų padėtį iki minimalios mėnesio algos sumažinus jų pajamas. Anot jos, verslai jau atsidarinėja, žmonės skiepijasi, padėtis gerėja, tačiau vyriausybės paskelbta ekstremali padėtis gali išlikti dar metus ir ilgiau. Ji stebėjosi, kodėl darbdavių pusė atmetė net kelis profesinių sąjungų teiktus pasiūlymus: dėl palengvinimo darbdaviams susitarti šakos kolektyvinėje sutartyje (juolab kad aptariam problema aktuali tik keliems sektoriams) bei išeitines kompensacijas ir atostoginius išeinantiems darbuotojams ekstremalios situacijos (karantino) metu mokėti iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo.
Verslui atstovaujanti pusė aiškino, kad tiek Ilgalaikio darbo išmokų, tiek Garantinio fondų paskirtis yra kita, tačiau sutiko, kad laikinai, kol (jeigu) DK bus pakeistas, išeitinės ir atostoginiai būtų mokami iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Darbdaviai taip pat pritarė ir VDI pasiūlymui dėl DK keitimo.