Gegužės 17 d. įvyko eilinis LPSK valdybos posėdis. Pirmuoju klausimu jame aptartos situacijos, susidariusios AB „Achema“ ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“.

Achemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė informavo apie darbuotojų protesto akciją, kuri susilaukė atgarsio viešojoje erdvėje, kitų profesinių sąjungų ir konfederacijos palaikymo. Pastaruoju metu įmonės vadovybė susitikinėjo su darbuotojais, tačiau į susitikimus nebuvo įleidžiami profesinės sąjungos atstovai taip užkertant kelią jiems atstovauti profesinės sąjungos nariams. „Tikėtina, kad bendrovė  koreguos atlygio sistemą, indeksuos darbuotojų atlyginimus, tačiau vengs pasirašyti kolektyvinę sutartį, kurioje būtų įsipareigojimai kasmet indeksuoti atlyginimus, metinį paskatinimą skirti visiems darbuotojams bei neriboti viršvalandinio darbo“, – posėdyje sakė pirmininkė.

Jos teigimu, jeigu ir toliau nepavyks susitarti dėl kolektyvinės sutarties (šiuo metu vyksta kolektyvinio darbo ginčo nagrinėjimas abiejų šalių sudarytoje komisijoje), pasibaigus darbo kodekse numatytoms procedūroms profesinė sąjunga pradės darbuotojų apklausą dėl streiko skelbimo AB „Achema“.

„Vilniaus viešojo transporto“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius informavo, jog darbdavys su viena iš penkių įmonėje veikiančių profesinių sąjungų pasirašė kolektyvinę sutartį ir nutraukė iki tol įmonėje galiojusią darbuotojams palankesnę kolektyvinę sutartį.  Laikinuoju įsakymu direktorius perėmė visus sutartyje numatytus darbo ir socialinius standartus juos pablogindamas. Įsakymas nustos galioti, kai bus patvirtintas šiuos standartus reglamentuojantis vidinis dokumentas.

Anot A. Markevičiaus, profesinės sąjungos tikslas, – kad kolektyvinėje sutartyje būtų nuolat gerinamos darbuotojų darbo sąlygos ir joje būtų numatyta darbo užmokesčio sistema. Direktoriaus veiksmai bus skundžiami darbo ginčo komisijai, o profesinė sąjungą savo ruožtu pradeda procedūras dėl streiko.

LPSK pirmininkė Inga Ruginienė informavo apie gegužės 11 d. įvykusį Lietuvos trišalės tarybos posėdį. Jame svarstytas Seimo narių pasiūlymas darbo kodekse įtvirtinti nuostatą, kad su darbo užmokesčiu susijusios išmokos būtų mokamos tik į darbuotojo nurodytą sąskaitą. Grynųjų atsisakyti nenorėjo darbdavių pusė, tačiau profesinės sąjungos ir vyriausybė pasiūlymui pritarė, tad fiksuotos skirtingos socialinių partnerių nuomonės.

Taip pat trišalėje svarstytas ir Socialdemokratų partijos frakcijos Seime pasiūlymą į darbo kodeksą įvesti  mobingo sąvoką. Šis projektas perduotas išsamiau išnagrinėti darbo santykių komisijai prie Trišalės tarybos.

Trišalės tarybos nariai bendru sutarimu pritarė Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 3, 6, 7 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, kuriame praplečiamas išmokų gavėjų ratas. Į išmokas galės pretenduoti ir darbuotojai, kurių darbdavys tampa nemokiu.

Posėdyje pristatytas Apgyvendinimo paslaugų asociacijos siūlymas skubos tvarka stabdyti darbo kodekso  56 str. 1 d. 1 p. galiojimą, kuris numato, kad esant prastovai 30 d. iš eilės darbuotojui išeinant iš darbo jam išmokama dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka. Asociacijos teigimu, esą labai daug piktybinių atvejų, kai darbuotojai išeina iš darbo ir prašo išeitinių, nors prastovos paskelbtos ne darbdavių iniciatyva. Prašoma esant ekstremaliai situacijai šalyje stabdyti minėta punktą, kad darbuotojai neturėtų teisės į išmokas. Neeilinis Trišalės tarybos posėdis šiuo klausimu numatytas gegužės 25 d.

Diskusijoje pasigesta statistikos, kokio masto yra ši problema. Be to, konstatuota, jog darbuotojai taip pat nėra kalti dėl susidariusios situacijos, tad jie irgi neturėtų nukentėti. Nuspręstą nepritarti asociacijos siūlymui, o išeitinių klausimą spręsti pasitelkiant valstybės išteklius, pavyzdžiui, garantinį fondą.

LPSK pirmininkė informavo, jog Trišalėje taryboje Lietuvos bankas (LB) pagal sutartą mėnesio minimalios algos (MMA) skaičiavimo formulę paskaičiavo, kad kitais metais MMA turėtų būti 48,14 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU). Kadangi LB VDU skaičiuoja be priedų ir priemokų, kaip startinę poziciją deryboms siūlo, kad 2022 m. MMA galėtų būti 703 eurai.

Darbdavių pusė tuo tarpu iškėlė klausimą, jog reikia peržiūrėti MMA apskaičiavimo formulę, neslėpdami, jog tokiu būdu tikisi lėtesnio MMA augimo.

LPSK valdyba giežtai nepritarė iniciatyvai keisti MMA formulę ir nusprendė Trišalėje taryboje siūlyti savo skaičių – 752 eurus. Jis remiasi Finansų ministerijos skelbiamu 2022 metų ekonomikos raidos scenarijumi, kuriame numatyta, jog kitais metais VDU bus 1562,4 euro.