M. H. André: „Socialinis dialogas – ne tik pasirinkimas, tai – tarptautinė pareiga“

Tarptautinė darbo organizacija (TDO) neseniai paskelbė didelį tarptautinį tyrimą dėl profesinių sąjungų vaidmens tendencijų per Covid-19 pandemiją (Global Trend Analysis on the Role of Trade Unions in Times of COVID-19). Apie darbuotojams atstovaujančių organizacijų indėlį, inovacijas, tarptautinį solidarumą bei įžvalgas, kuo gali prisidėti nacionalinės profesinių sąjungų konfederacijos, kalbamės su Tarptautinės darbo organizacijos Darbuotojų veiklos darbuotojų biuro (ILO ACTRAV) direktore Maria Helena André.

***

LPSK: Kokias pagrindines tendencijas, susijusias su profesinėmis sąjungomis, pastebėjote per pandemiją?

Profesinės sąjungos visame pasaulyje mobilizavosi ginti darbuotojų teisių ir užtikrinti, kad jiems vieniems netektų apmokėti pandemijos sąskaitų.

Kai kuriose valstybėse profesinėms sąjungoms pavyko pasiekti, kada darbuotojai atsidurtų vyriausybių paramos centre. Kitur – pavyko išsiderėti palankesnes atleidimų tvarkas ir socialinės apsaugos išmokas praradusiems darbo vietas. Kai kur pavyko įtraukti Covid-19 į profesinių ligų sąrašą.

Be to, daug profesinių sąjungų Europoje įgyvendino informavimo kampanijas, dažnai susietas su sauga ir sveikata darbe. Apskritai užfiksavome didesnį nuotolinių komunikacijos priemonių naudojimą. Taip pat jos imtos plačiau naudoti ir profesinių sąjungų mokymų programose, iš kurių daugelis pritaikytos naujoms pandemijos aplinkybėms.

Teisinių konsultacijų teikimas nariams tradiciškai buvo viena esminių paslaugų. Per pandemiją jų poreikis išaugo, nes daug darbuotojų susidūrė su nežinomybe. Kai kurios profesinės sąjungos taip pat įsteigė krizinius fondus, skirtus padėti nukentėjusiems darbuotojams.

Paminėčiau, kad kitais metais bus itin svarbu, jog profesinės sąjungos būtų įtrauktos į socialinį dialogą dėl ekonomikos atsigavimo siekiant sukurti dar geresnes gyvenimo sąlygas žmonėms nei buvo iki šiol.

LPSK: Kaip vertinate, ar per pandemiją sustiprėjo atakos prieš profesines sąjungas? Ką rekomenduotumėte organizacijoms, susiduriančioms su tokiomis grėsmėmis?

Yra didelių skirtumų tarp regionų ir valstybių. Matėme šalių, kur socialinis dialogas veikė labai gerai ir profesinės sąjungos vaidino esminį vaidmenį formuojant nacionalines Covid-19 strategijas ir derantis dėl darbuotojų gerovės. Deja, taip pat matėme ir keletą valstybių, kur profesinės sąjungos buvo ignoruotos ar netgi pažeidinėjamos esminės jų teisės.

Dėl pastarųjų atvejų profesinės sąjungos gali imtis tam tikrų žingsnių. Tarptautinis solidarumas yra svarbus ir gali padėti spausti vyriausybes. Tad tarptautinių kontaktų panaudojimas yra viena iš galimybių, kaip spręsti šią problemą.

Taip pat profesinės sąjungos kviečiamos dalintis informacija su tarptautinėmis institucijomis. Tokiomis kaip TDO. Turime reguliarius ir nereguliarius bei neformalius kanalus, kaip profesinės sąjungos gali mus pasiekti.

Jei teisės pažeidžiamos nacionalinio dialogo kontekste, profesinė sąjunga vis vien turėtų tęsti organizavimąsi, teikti paslaugas skirtingų kategorijų darbuotojams ir siekti sukurti masinį judėjimą.

Yra specifinių priežasčių nerimauti dėl jūsų kaimyninių šalių bei regiono. Baltarusijoje per pandemiją darbuotojai atliko esminį vaidmenį prodemokratiniuose protestuose. Iš Ukrainos sulaukiame pranešimų apie rimtus darbuotojų teisių pažeidimus. Tokių žinių girdime ir pačioje Europos Sąjungoje – iš Vengrijos bei Lenkijos. Visose šiose situacijose Lietuvos profesinės sąjungos gali būti solidarūs partneriai paveiktoms darbuotojų organizacijoms.

LPSK: Viena pagrindinių naujos TDO studijos išvadų yra ta, kad socialinis dialogas išlieka vienas esminių elementų norint išspręsti šią krizę bei kitus didelius iššūkius. Vis dėlto netgi Europoje, kuri garsėja geriausiomis socialinio dialogo tradicijomis, matome kokybiško socialinių partnerių įtraukimo trūkumą. Tuo metu daug kitų valstybių apskritai nėra ratifikavusios fundamentalių konvencijų ir valstybės realiai neprivalo bendradarbiauti su profesinėmis sąjungomis. Kaip patartumėte stiprinti socialinį dialogą pasaulyje? Kaip TDO gali pagerinti padėtį?

Socialinis dialogas – ne tik pasirinkimas, tai – tarptautinė pareiga šalių, priklausančių TDO. Stiprios, nepriklausomos darbuotojų ir darbdavių organizacijos su techniniais pajėgumais ir prieiga prie reikalingos informacijos, taip pat politiniai įsipareigojimai ir politinė valia yra socialinio dialogo prielaidos.

Dėl to, norint stiprinti socialinį dialogą pasaulyje, turime dirbti ir su vyriausybėmis didinant jų norą bendradarbiauti bei prisiimti įsipareigojimus dėl socialinio dialogo, ir tuo pačiu metu gerinti socialinių partnerių pajėgumus.

TDO dirba abiem kryptimis nacionaliniu ir regioniniu lygiu visame pasaulyje. Daug šalių priimtos Oraus darbo programos, t. y. bendra programa skirta darbuotojams, darbdaviams ir vyriausybėms per tam tikrą laikotarpį padėti pasiekti darbo pasaulio tikslų. Šios programos padeda oficialiai įsipareigoti vystyti socialinį dialogą, be to, suteikia pagrindą stebėti ir įvertinti pažangą.

LPSK: Kas, kur ir kaip labiausiai paveikti pandemijos? Kokį pavojų ir ilgalaikę žalą darbuotojams tai sukels?

Covid-19 sukelti sutrikimai labiau paveikė moteris. Žiūrint bendrai, mažiausiai apmokami darbuotojai ir moterys dominuoja šioje kategorijoje. Be to, moterys dažniau iškrenta iš darbo rinkos ir tampa neaktyvios ilgesniam laikotarpiui.

Taip pat jaunesni darbuotojai paveikti labiau nei vyresni – ir dėl didesnės tikimybės netekti darbų, ir dėl sunkesnio įsiliejimo į darbo rinką. 2020-ieji išties nebuvo geri metai ieškantis pirmojo darbo. Darbo vietų praradimas tarp jaunimo (15-24 metų) buvo 8,7 proc., palyginus su 3,7 proc. tarp suaugusiųjų.

Labiausiai paveikti sektoriai – apgyvendinimas ir maitinimas, kur užimtumas vidutiniškai krito 20 proc. Turizmo ir kelionių sumažėjimas paveikė daug darbuotojų, teikiančių šias paslaugas. Mažmeninė prekyba ir gamyba taip pat nukentėjo. Vis dėlto užimtumas informacijos ir komunikacijose sektoriuose, finansuose ir draudime 2020 m. II ir III ketv. išaugo. Nedideli užimtumo padidėjimai matomi ir kasyboje, karjerų eksploatavime ir komunalinių paslaugų įmonėse.

Paminėtina, kad daug neformalios ekonomikos darbuotojų patyrė problemų dėl prieigos prie socialinės apsaugos ir paramos per paskatų paketus.

LPSK: Kaip nacionalinės profesinių sąjungų konfederacijos, kaip Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija gali padėti išspręsti globalias problemas, kenkiančias darbuotojams įvairiose pasaulio vietose? Kodėl tarptautinis bendradarbiavimas ir solidarumas yra svarbūs profesinėms sąjungoms ir pačiai TDO?

Profesinės sąjungos privalo ir toliau vieningai kovoti už taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką, taip pat – ir darbo srityje. Dar prieš Covid-19 daugiašališkumui grėsė pavojus ir šios neigiamos tendencijos neturėtų dar pablogėti dėl pandemijos. Matėme, kad informacijos dalinimasis tarptautiniu mastu ir bendradarbiavimas buvo labai naudingas profesinėms sąjungoms gerinant jų nacionalines strategijas.

Pavyzdžiui, kai kurios profesinės sąjungos praneša apie per pandemiją išaugusią narystę, tarp jų – Šiaurės Makedonija, Norvegija. Abejose valstybėse profesinės sąjungos buvo aktyvios teikdamos daugiau teisinių paslaugų. Jos įrodė, kad pagelbėja darbuotojams sunkiais laikais. Manau, iš to yra ko pasimokyti mums visiems.

Pandemija taip pat parodė, kokia ekonomikoms svarbi darbo migracija. Tai (kartu su kitais globalizacijos aspektais) išryškina, kodėl darbo teisės ir darbo rinkų politikoms reikia globalios dimensijos. Šie aspektai yra užfiksuoti TDO Tarptautiniuose darbo standartuose ir mums reikia solidarumo ir darbuotojų pagalbos visame pasaulyje saugant ir gerinant šias teises.

Žinome, kad daug metų bendradarbiaujate ir remiate nepriklausomą profesinių sąjungų judėjimą Baltarusijoje. Kaip kaimynė suprantate ir esate veikiami Baltarusijos specifinės situacijos. Svarbu, kad tęstumėte solidarų darbą su Baltarusija ir kitomis Rytų partnerystės šalimis.

Lietuvoje susidūrėte su labai specifine patirtimi, kai anksčiau buvote profesine sąjunga autoritarinėje valstybėje su planine ekonomika, o dabar esate Europos Sąjungos dalis. Jūs žinote, kokių pokyčių reikia tokiai transformacijai ir kokios naudos bei iššūkiai čia glūdi. Tai profesinėms sąjungoms Lietuvoje suteikia galimybę suvaidinti pozityvų vaidmenį bendradarbiaujant su profesinėmis sąjungomis tose šalyse, kurios priklausė tai pačiai sistemai, pavyzdžiui, Ukrainoje, Baltarusijoje, Moldovoje ir Pietų Kaukazo šalyse.

LPSK: Dėkui už pokalbį!

Pažeidžiamos Jūsų teisės darbe? Praneškite apie tai mums!