Lietuvos trišalėje taryboje vasario 9 d. buvo svarstomos Darbo kodekso pataisos, pagal kurias atlyginimas darbuotojams negalėtų būti mokamas grynaisiais pinigais.

Posėdyje dalyvausi Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė pritarė siūlymui darbuotojams pinigus mokėti tik pavedimu. Anot jos, šis sprendimas padėtų sumažinti šešėlį, taip pat darbuotojai, ypač emigrantai, būtų rečiau išnaudojami darbdavių.

„Banko būtinų paslaugų krepšelio kaina, kurią reguliuoja Lietuvos bankas, siekia 1,45 euro. Į šį krepšelį įeina sąskaitos atidarymas, mokėjimo kortelė, minimalus 550 eurų išsigryninimas, elektroninė bankininkystė. Tad Europos Sąjungos šalių darbuotojams ši kaina nėra didelė. Tačiau kalbant apie ne ES šalių darbuotojus, pavyzdžiui, Ukrainos ir Baltarusijos piliečius, jiems sąskaitos atidarymas kainuoja daugiau, nes bankai turi atlikti pinigų plovimo prevencijos patikras. Tačiau šią problemą siūlome spręsti, tokiems darbuotojams suteikiant laikinus leidimus gyventi Lietuvoje. Tada jiems banko paslaugų krepšelis kainuotų pigiau“, – siūlė asociacijos prezidentė.

Lietuvos banko atstovas Algirdas Neciunskas patikino, jog bazinio krepšelio kaina yra viena mažiausių, mažiau banko paslaugos kainuoja tik Lenkijoje. Jo teigimu, Lietuvos bankas neturi pozicijos šiuo klausimu, nes tai yra politinis sprendimas.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija pirmininkė Inga Ruginienė teigė, jog organizacijoje vieningos nuomonės neprieita, nes išreikšta abejonių, ar pakankamai prieinamos pinigų išgryninimo paslaugos. Taip pat, jos teigimu, jeigu bus nuspręsta darbo kodeksą keisti, tai reiktų taisyti formuluotę, kad atlygimai būtų pervedami ne į banko sąskaitą, bet į darbuotojo nurodytą sąskaitą, tai gali būti ir unija ar alternatyvi finansinė institucija.

I.Ruginienė pasiūlė smulkiajam verslui, kuris daugiausiai su grynaisiais pinigais dirba, kompensuoti ar nemokamai duoti banko kortelių skaitytuvus ar kompensuoti tam tikrus mokesčius, kad būtų sumažinta bankų mokesčių našta. Tokiu būdu laipsniškai išnyktų grynųjų pinigų poreikis apskritai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Vita Baliukevičienė teigė, kad pernai 72 proc. darbo ginčų buvo dėl darbo užmokesčio išmokėjimo, o 40 proc. iš jų – dėl išmokėjimo grynaisiais.

„Dažniausiai kreipėsi užsieniečiai dirbantys transporto sektoriuje. O tokių jų skundų palyginti su 2019 metais skaičius padvigubėjo. Nagrinėti tokius skundus sunku, nes trūksta įrodymų, ypač kai dėl darbo užmokesčio žodžiu sutarta vienaip, o raštu jau kitaip. Tačiau siūlome išimtį smulkiesiems verslininkams, kurie įdarbina iki 10 darbuotojų“, – komentavo V. Baliukevičienė.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas teigė, jog SADM yra parengusi alternatyvų pasiūlymą: „Darbo užmokestis, taip pat kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti mokamos pavedimu į darbuotojo banko sąskaitą, o atskiru darbuotojo prašymu – grynaisiais pinigais. Jeigu darbo užmokestis darbuotojo prašymu mokamas grynaisiais pinigais, darbdavys apie tai praneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui“.

Finansų viceministras Gediminas Norkūnas teigė, jog jo atstovaujam ministerija palaiko iniciatyvą, ir ne tiek dėl šešėlio mažinimo, kiek  pirmiausia dėl darbuotojų teisių gynimo.

Trišalės tarybos susirinkimo metu buvo nuspręsta, kad darbdaviai dar tarsis ir diskutuos su bankais, o darbuotojų atstovai siūlys savo sprendimus.